Ataką Londone galėjo suplanuoti oro uosto darbuotojas

Kai prieš Kalėdas sugriuvo 140 tūkst. keliautojų planai, buvo prabilta apie naują terorizavimo formą – bepiločių skraidyklių išpuolius. Aparatus į Londono Gatviko oro uostą galėjo paleisti jo darbuotojas.

Gatviko oro uoste atšaukus kone tūkstantį skrydžių nukentėjo 140 tūkst. keliautojų kalėdinio laikotarpio planai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Gatviko oro uoste atšaukus kone tūkstantį skrydžių nukentėjo 140 tūkst. keliautojų kalėdinio laikotarpio planai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 21, 2019, 1:31 PM

„Tuo metu, kai virš Gatviko oro uosto kilimo takų zujo bepilotės skraidyklės, kaip įtariame, kažkas sėdėjo pastato viduje ir jas valdė“, – taip britų nacionaliniam transliuotojui BBC teigė Sasekso grafystės policijos atstovas.

Nors nuo pat tyrimo pradžios buvo manoma, jog sabotažą gruodį surengė oro uosto darbuotojas, tik dabar policija apie tai prabilo viešai.

Gatviko oro uosto operacijų vyriausiojo vadovo Chriso Woodroofe’o teigimu, nusikaltėlis puikiai žinojo, kaip vykdomas įstaigos darbas, ir atakos metu aiškiai matė kilimo ir leidimosi takus.

„Akivaizdu, kad tas, kuris siekė sutrikdyti oro uosto darbą, labai gerai žinojo, kas tuo metu jame dedasi, – aiškino Ch.Woodroofe’as. – Jis netgi žinojo, kokias bepilotes skraidykles aptinka mūsų oro erdvės stebėjimo sistema, o kokių – ne. Jis pasirinko pastarąsias.“

Gruodžio 19–21 dienomis pernai Londono Gatviko oro uoste kilo didžiulė sumaištis. Bepilotės skraidyklės trukdė orlaiviams kilti ir tūpti.

Nerimas, kad bepilotė skraidyklė galėtų sukelti lėktuvo katastrofą, buvo toks didelis, kad Gatviko oro uostas atšaukė daugiau nei tūkstantį skrydžių. Kantrybe teko apsišarvuoti daugiau negu 140 tūkst. keleivių.

Nepaisant didžiulio tyrimo ir pasiūlyto 50 tūksančių svarų (58 tūkst. eurų) atlygio už vertingą informaciją, nusikaltėlis iki šiol nebuvo sugautas.

Po incidento Gatviko oro uoste buvo įrengta bepiločių skraidyklių sekimo sistema už 5 mln. svarų (5,8 mln. eurų).

„Dabar mes turime geresnes galimybes pastebėti atkeliaujančią skraidyklę, sužinoti, iš kur ji skrenda ir kur, ir sugauti piktadarį“, – aiškino Ch.Woodroofe’as.

Bepilotės skraidyklės susidūrimas su lėktuvu gali būti pražūtingas, ypač jei objektas įsirėžtų į lakūnų kabiną.

Susidūrusios su mažesnėmis oro transporto priemonėmis arba sraigtasparniais net lengvos bepilotės skraidyklės dažniausiai pramuša langų stiklus.

Esant žemesnei temperatūrai netgi stiprūs transporto lainerių langų stiklai neatlaiko sunkios bepilotės skraidyklės smūgio.

„Artėja dar didesnė bepiločių skraidyklių banga.

Dabar už porą šimtų eurų galima įsigyti aukštos kokybės sistemą, – sako Karlsrūhėje įsikūrusio Frauenhoferio optronikos, sisteminės technikos ir vaizdo analizės instituto vadovas, informatikos specialistas Jurgenas Beyereris. – Mūsų infrastruktūra labai neatspari bepilotėms skraidyklėms. Į tai ypač mažai dėmesio buvo atkreipta oro uostuose.

Milijonų eurų nuostoliams padaryti dabar nebereikia nė gramo sprogstamosios medžiagos.“

Parengta pagal BBC, „Der Stern“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.