„Aš nedaviau (nurodymų). O be manęs kas duos? Tai pramanai“, – sakė M.Gorbačiovas. Jis taip pat pridūrė, kad serialo „Černobylis“ dar nespėjo pažiūrėti (kaip buvo neseniai skelbta, M.Gorbačiovas dėl ligos buvo paguldytas į ligoninę).
Akademikas Valerijus Legasovas
Susidomėjimas akademiko V.Legasovo gyvenimu padidėjo pasirodžius HBO serialui, kuriame akademiką suvaidino aktorius Jaredas Harris.
Penktojoje serijoje V.Legasovas sako kalbą teisme, kur teisiami ČAE darbuotojai. Savo kalboje herojus kaltina valstybę sąmoningu reaktorių defektų nuslėpimu. Iš tikrųjų mokslininko teisme nebuvo, ši scena – meninė išmonė.
V.Legasovas buvo vyriausybės komisijos narys. Ši komisija buvo sudaryta avarijos ČAE priežastims tirti ir pasekmėms likviduoti. Pagal vieną iš versijų, darydamas pranešimą Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) konferencijoje Vienoje 1986 metais jis neva paviešino slaptą informaciją. Kai kurie istorikai mano, kad po to M.Gorbačiovas nusprendė nesuteikti jam minėto vardo, ir mokslininko karjera buvo nulemta. Du kartus buvo pasiūlyta suteikti akademikui Socialistinio Darbo Didvyrio vardą, bet jis jo taip ir negavo. 1988 metais V.Legasovas nusižudė.
„Biorobotai“
O štai portalas gazeta.ru pateikia generolo majoro Nikolajaus Tarakanovo, kuris yra vieno iš „Černobylio“ personažų prototipas, komentarus apie 1986 metų įvykius, perteikiamus amerikiečių seriale.
Generolas sukritikavo sceną, kurioje jį įkūnijęs herojus kalba, kad realūs radiacijos skaičiai ir tikrasis įvykusios katastrofos mastas slepiami net nuo kariškių.
„Ne, jis čia kalba nesąmones. Vyriausybės komisijoje, kuriai vadovavo Ščerbina (Borisas Ščerbina – SSRS Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojas. – „gazeta.ru“ pastaba), ČAE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Jurijus Samoilenko, demonstruodamas maketą aiškino, kad robotai nesuveikė ir kad stipriausios radiacijos taškai liko ant pirmojo–trečiojo blokų stogų ir aplink atominę elektrinę“, – sakė N.Tarakanovas.
Jis taip pat paminėjo, kad seriale neteisingai priskirti žodžiai apie būtinybę panaudoti „biorobotus“, kitaip tariant – kareivius. Pagal siužetą šią iniciatyvą parodo vyriausybės komisijos narys V.Legasovas, kurio ten, pasak N.Tarakanovo, „nė nebuvo“.
„B.Ščerbina, pasakysiu atvirai, buvo baisiai nusiminęs. „Ką gi daryti, jei robotai nesuveikė? Ką gi daryti?“ Tada kažkas (aš dabar nepamenu, kas konkrečiai) pasakė, kad vienintelis variantas – biorobotai. Galvoje jis turėjo kareivius“, – pasakojo jis.
Pastebėsime, kad generolas majoras patvirtino faktą, jog žodis „biorobotai“, turint omenyje kareivius, buvo panaudotas. Jis pažymėjo, kad šį žodį primetė avarijos pasekmių likvidavimo štabo viršininkas J.Samoilenko, kuriam vėliau buvo suteiktas Socialistinio Darbo Didvyrio vardas.
Generolas majoras Nikolajus Tarakanovas – apie M.Gorbačiovą
N.Tarakanovas pakomentavo ir pirmojo SSRS prezidento M.Gorbačiovo personažą amerikiečių seriale.
„Jeigu kalbėsime apie žmogaus, kurį aš, vis dėlto, artimai pažinojau, natūrą (tegu jis dabar klausosi manęs), tai jis neturėjo vyriško stuburo, kokį turėjo, tarkime, Borisas Nikolajevičius Jelcinas“ – prisipažino jis.
N.Tarakanovas pabrėžė, kad M.Gorbačiovas neskrido pats į avarijos vietą, kai sužinojo, kas įvyko, pasiųsdamas ten vietoj savęs SSRS Ministrų Tarybos Pirmininką Nikolajų Ryžkovą ir B.Ščerbiną.
„Jis, nežinodamas situacijos, neįsivaizduodamas, kas tai yra, bandė kažkaip sumenkinti gyventojams kylantį pavojų.
Jis manė, kad komisija netrukus praneš, kad viskas baigėsi. Ir tai buvo vadinama ne katastrofa, o avarija. Tik kariškiai primygtinai reikalavo, kad tai būtų įvardinta kaip katastrofa, o ne kaip kažkokia ten avarija. Stambaus masto, šimtmečio katastrofa“, – paaiškino jis savo požiūrį.
Nuogi šachtininkai – lazdos perlenkimas ar realybė?
N.Tarakanovas taip pat patvirtino, kad nuogų šachtininkų nematė, ir tai yra „lazdos perlenkimas“.
Apie epizodą su šachtininkais, duodamas interviu naujienų portalui E1.ru, mintimis pasidalijo ir architektas Sergejus Trofimovas, kuris taip pat dalyvavo avarijos ČAE pasekmių likvidavime. Jis išbuvo avarijos vietoje keturis mėnesius vietoje planuotų šešių, kadangi gavo maksimalią radiacijos dozę, leistiną pagal to meto standartus.
„Aš sutinku su šachtininkais, kad apsaugos priemonės, kurias mums duodavo, iš tikrųjų mažai tepadėdavo. Kai mes dirbome ant reaktoriaus stogo, buvome užsidėję švinines prijuostes ir kepures. Aš paklausiau radiologo: ar tiesa, kad ši uniforma mus apsaugos? Jis atsakė, kad jonizuojančioji spinduliuotė pramuša kiaurai, nuo jos nepasislėpsi. Nuogas stovėsi ar apsivilkęs darbinius drabužius – vienas ir tas pat. Uniforma buvo duodama greičiausiai tam, kad mus nuramintų“, – pasakojo jis.
Pasak jo, tokį šachtininkų poelgį padiktavo ne jų noras apstulbinti vadovybę ar pademonstruoti savo nesutikimą, o suvokimas, kad duotos apsisaugojimo priemonės neveiksmingos.
Kitas avarijos ČAE pasekmių likvidatorius, inžinierius iš Jekaterinburjo Olegas Solomeinas išreiškė viltį, kad serialą apie 1986 metų įvykius pažiūrės visame pasaulyje ir kad žiūrovai juo patikės.
Parengė Leonas Grybauskas
