Pasak organizatorių, protestuoti prieš ekstradicijos įstatymo pakeitimus, kurie leis perduoti įtariamus nusikaltėlius Kinijai ir kitoms valstybėms, sekmadienį išėjo milijonas žmonių. Tiesa, policijos skaičiavimu, šis skaičius keturis kartus mažesnis.
Bet teigiama, kad tokių neramumų nebuvo nuo 1997-ųjų, kai Jungtinė Karalystė grąžino Honkongą Kinijai.
Jungtinės Valstijos pareiškė susirūpinimą, kad Honkongo specialiajam statusui iškils pavojus, jeigu regionas pritars prieštaringai vertinamiems ekstradicijos įstatymo pakeitimams.
„Procedūrinių apsaugų trūkumas gali pakenkti Honkongo autonomijai ir neigiamai atsiliepti žmogaus teisių apsaugai šioje teritorijoje, pamatines laisves ir demokratines vertybes“, – kalbėjo JAV valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus.
Pekinas antradienį pasmerkė šį pareiškimą, pavadinęs jį neatsakingu bei klaidingu.
„Reikalaujame, kad JAV pusė... būtų atsargi ir bet kokia forma liautųsi kištis į Honkongo reikalus bei Kinijos vidaus reikalus“, – per spaudos konferenciją pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas.
Oponentų persekiojimo įrankis
Šiuo metu Honkongas turi ekstradicijos sutartis su JAV, Jungtine Karalyste ir dar maždaug 20 valstybių, bet ne su Kinija, kurios teisinė sistema garsėja ne tik šališkumu, bet ir kankinimais.
Pekinas jau du dešimtmečius derasi dėl galimybės perimti ir teisti savo ieškomus asmenis ir, atrodo, jau beveik pasiekė tikslą. Jau rytoj Honkongo parlamentarai antrąkart svarstys naują ekstradicijos įstatymą, o vyriausybė tikisi, kad jis bus priimtas dar iki parlamento vasaros atostogų.
Honkongo vyriausybė tikina, kad įtariamų nusikaltėlių ekstradicija padės kovoti su prekyba žmonėmis, narkotikų kontrabanda ir kitais sunkiais nusikaltimais.
Bet reformos priešininkai atkerta, kad Pekinas naudosis ekstradicijos procedūra politiniams aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, taip pat žurnalistams persekioti.
„Prisijungiau prie šiandienos maršo todėl, kad noriu sugrąžinti ir apginti laisvę, kuri priklauso Honkongo žmonėms“, – televizija „Euronews“ citavo protestuotoją Dorothy Lau.
Sekmadienio protesto akcija prasidėjo taikiai, tačiau pabaigoje neišvengta susirėmimų su policija. Pareigūnai paleido į darbą lazdas ir ašarines dujas.
Nuotraukose iš protesto buvo matyti žmonių kruvinais veidais.
Pajutę milijono žmonių palaikymą prodemokratiški įstatymų leidėjai su naujomis jėgomis bandys priešintis įstatymo pakeitimams, kai parlamentas trečiadienį atnaujins jų svarstymą.
Tačiau priešininkams neužteks balsų jiems užblokuoti.
Nuo 1842 iki 1997 metų Honkongas buvo Jungtinės Karalystės kolonija, o šiandien priklauso Kinijai, tačiau turi autonomijos statusą ir yra valdomas pagal principą „viena šalis – dvi sistemos“.
Tūkstančio kvadratinių kilometrų regionas turi savo įstatymus, kurie geriau užtikrina žmogaus teises ir laisves negu likusios Kinijos teisinė sistema.
Tačiau per vadinamąją Skėčių revoliuciją 2014 metais Honkongo gyventojams nepavyko išsireikalauti teisės patiems rinkti regiono vadovą. Jį iki šiol skiria Pekinas.
Dabartinė Honkongo vadovė Carrie Lam palaiko ekstradicijos įstatymo pakeitimus ir žada į jį įtraukti papildomų saugiklių, bet jie iš esmės apsaugos tiktai finansiniais nusikaltimais įtariamus asmenis.
Atsižvelgdami į kilusią nepasitenkinimo bangą kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, jog pirmoji C.Lam kadencija bus ir paskutinė, nes Pekinas atiduos pirmenybę tam politikui, kuris nebus susijęs su dabartine krize.
Neišdavė įtariamojo
Kinija taip pat siekia ekstradicijos susitarimų su Australija bei Naująja Zelandija, kur, kaip teigia Pekinas, slapstosi korumpuoti Kinijos komunistų partijos pareigūnai. Tačiau čia Pekino pastangos atrodo bergždžios.
Naujosios Zelandijos teismas antradienį atmetė jo prašymą išduoti korėjietį Kyung Yup Kimą, kaltinamą 20-metės moters nužudymu Šanchajuje 2009 m.
Iš pradžių Naujosios Zelandijos vyriausybė pritarė vyro ekstradicijai, gavusi Pekino diplomatines garantijas, jog įtariamajam bus užtikrintas sąžiningas teismas, ir kad jis nebus kankinamas.
Tačiau apeliacinis teismas užblokavo šį sprendimą motyvuodamas tuo, kad Kinijos teisėsaugos sistema yra politizuota ir tarnauja politiniam stabilumui užtikrinti.
Parengta pagal CNN, „Euronews“, „Financial Times“ inf.
