Mergina pradingo keliaudama po Peru, o Teksase gyvenęs 71-erių jos tėvas į paieškas leidosi tik su kuprine, nes nežinojo kiek laiko teks prabūti švečioje šalyje.
Jau beveik 6 mėnesius C.Valpeozas keliauja po Andų kalnų miestelius tikėdamasis išvysti dukrą. Jis kalbasi su žmonėmis, kurie galėjo ją matyti, dalina skrajutes, rašo CNN.
Vyras gyvena iš santaupų ir sūnaus atsiunčiamų pinigų. Carla pradingo jau praėjusių metų gruodžio 12-ąją. Tai negrįžtamai pakeitė jos šeimos gyvenimą.
Merginos tėvas dabar dažnai bendrauja su vietine policija, naršo urvus, laukus, dalyvauja pareigūnų vykdomose narkotikų prekeivių gaudymo operacijose.
Kartu su savo sūnumi jis surado žmones, kurie paskutiniai galėjo matyti Carla. Vyrai rado jos hostelyje paliktą kuprinę. Reikalavo vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas.
JAV neskelbia duomenų, kokia dalis jų piliečių yra laikomi dingusiais užsienio šalyse, tačiau pastaruoju metu tokios istorijos dominuoja žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose.
Peru vaikėsi svajones
35-erių Carla yra teisiškai laikoma akląja, tačiau tai moters nesustabdė nuo keliavimo. Jos gyvenimas tik įrodė, kad negalia jos neapibūdina kaip žmogaus. Moteris prieš visiškai prarasdama regėjimą norėjo apkeliauti kuo daugiau pasaulio.
Iki 2018-ųjų gruodžio ji jau buvo apsilankiusi 20 valstybių. Carla Egipte mokėsi arabų kalbos, dirbo su pamestais vaikais Jemene, keliavo po nuošalius Indonezijos kaimus.
Šeima pasakoja, kad Carla visada norėjo aplankyti Peru, tačiau neturėjo progos.
Kai merginos draugė Alicia Garcia Steele jai pasakė, kad keliauja į vestuves Limoje, Carla nusprendė važiuoti kartu.
Paskutinėmis dviejų savaičių kelionės dienomis Carla norėjo viena nuvažiuoti į Maču Pikču, nors draugė ją ragino to nedaryti.
Tik išvykus A.Garcia Steele bandė palaikyti kontaktą su drauge. Ji atsakė tik po 12 valandų. Vienoje iš žinučių rašė, kad „turi sutvarkyti vieną reikalą prieš tai, kai grįš į namus“.
Po šios žinutės artimieji iš merginos daugiau nieko negirdėjo, tačiau sunerimo tik tada, kai ji praleido skrydį atgal į namus.
Daugiau niekas nematė
Carlos mama Maria pasakoja, kad jos dukrai dar vaikystėje buvo diagnozuota negailestinga liga ir jie žinojo, kad ilgainiui ji visiškai apaks.
Dėl šios priežasties motina ją ragino išmokti Brailio raštą bei kitų reikalingų įgūdžių.
Ilgainiui Carla tapo visiškai nepriklausoma. Pati vaikščiojo, važinėjo ten, kur norėjo. Neįprasta buvo, kad mergina šeimos paprašydavo pagalbos.
A.Garcia Steele pasakoja, kad Carla keliaudama į Maču Pikču prisijungė prie grupės ispanų ir argentiniečių keliautojų.
Vieną rytą Carla išėjo iš hostelio ir įsėdo į taksi. Tai užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Niekas nežinojo, kur vyksta mergina, tačiau buvo akivaizdu, jog ji sugrįš. Kelionės draugams ji paliko žinutę, kurioje rašė, kad tą dieną nori nueiti į kelis muziejus. Hostelyje ji paliko visus savo daiktus.
Policija vėliau išsiaiškino, kad kelionės pusiaukelėje ji pakeitė taksi ir nuvyko į Pisako kaimelį, kur pradingo jos pėdsakai.
Ilgi paieškų mėnesiai
Carlos tėvas tik sužinojęs apie dukros dingimą išskrido į Peru ir nuvyko į Pisaką. Ten jis išsiaiškino, kad vietiniai nepasitiki pareigūnais, tad pradėjo megzti ryšius su miestelio gyventojais.
„Tai buvo visiškas košmaras nuo pat pradžių“, – pasakojo C.Valpeozas.
Jis skatino bylos tyrimą. Pareigūnai tik daugiau nei po savaitės sugebėjo surasti informaciją apie taksi vairuotojus.
Pisake žmonės Carlos tėvui papasakojo, kad mergina čia ieškojo krypties link istorinio parko, kuriame gausu griuvėsių, urvų ir tunelių.
Ilgus mėnesius pareigūnai manė, kad merginai kažkas blogo nutiko parke. Jos kūnas buvo arba paslėptas arba suniokotas laukinių žvėrių.
Parke buvo vykdomos paieškos operacijos, tačiau rezultatų nedavė net šunys. Dabar svarstoma teorija, kad mergina net neatvyko iki parko, nors kai kurie darbuotojai tvirtina priešingai.
Manoma, kad kažkas ją galėjo nusivesti į paslaptingą šventyklą, kur žmonėms yra siūlomas haliucinacijas keliantis gėrimas, kuris gali turėti mirtinų pasekmių.
Tačiau šeimos tai neįtikina, jie teigia, kad Carla tapo seksualinės prievartos arba prekeivių žmonėmis taikiniu.
Tokių šeimų yra ir daugiau
Carlos šeima nėra vienintelė patyrusi tokią netektį. Sevilijoje gyvenanti Alexandra Leon pasakoja, kad šiame Peru regione prieš metus pradingo jos dukra.
Po kelių savaičių buvo suimti du vyrai, jie tvirtino, kad mergina žuvo netyčia, o jos kūną jie įmetė į upę, tačiau jo niekam nepavyko rasti.
A.Leon jaučiasi beviltiškai žinodama, kad dar viena šeima išgyvena tokį pat košmarą.
Ji ir kanadietė Alisa Clamen, kurios sūnus Peru kalnuose dingo 2017 metais, tapo antrąja Valpeozų šeimos dalimi.
„Skirtingos aplinkybės, tačiau skausmas visų yra tas pats“, – teigia Carlos brolis Carlosas Jaunesnysis.
Jis dažnai rašo JAV politikams prašydamas pagalbos, tačiau ieškojimai yra bevaisiai. Tuo tarpu tėvas kiekvieną rytą keliasi su viltimi tikėdamasis bent išvysti savo dukrą ir ją apkabinti. Nesvarbu, ji atsiras gyva ar bus surasti tik jos palaikai.
