Už jos kandidatūrą balsavo 383 deputatai, o 327 buvo prieš. 22 europarlamentarai susilaikė.
60-metė politikė pakeis dabartinį EK vadovą – buvusį Liuksemburgo premjerą Jeaną Claude'ą Junckerį.
Antradienį Europos Parlamento (EP) posėdyje U.von der Leyen pažadėjo, kad per 100 pirmųjų darbo dienų pasiūlys Europos Sąjungai „žaliąją sutartį“, numatančią įsipareigojimą iki 2050 metų užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.
„Per savo darbo pirmąsias 100 dienų pasiūlysiu Europai žaliąją sutartį. Pasiūlysiu pirmąją visų laikų Europos klimato įstatymą, įteisinsiantį 2050 metų tikslą“, – U.von der Leyen sakė Europos Parlamente per jos kandidatūros svarstymą.
Kalbėdama europarlamentarams, posėdžiaujantiems Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste, kandidatė pažadėjo, kad ES „vadovaus tarptautiniam užmojui“ stabdyti klimato kaitos pokyčius.
U.von der Leyen sakė, kad ES privalo daryti daugiau, nei numato bloko įsipareigojimas 40 proc. sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginus su padėtimi 1990 metais, jeigu norima iki 2050 metų užtikrinti nulinį anglies balansą.
Pirmadienį ji taip pat paskelbė, kad vėliau šią savaitę pasitrauks iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybės, kad ir kaip pakryptų balsavimas Europos Parlamente, pabrėždama savo ambicijas siekti karjeros Bendrijos institucijose.
Buvo tikimasi, kad trys pagrindinės EP grupės ją parems, bet žalieji ir kraštutiniai kairieji balsuos prieš vokietės kandidatūrą. Kita vertus, balsavimas buvo slaptas, tad buvo galima laukti ir staigmenų.
„Bus mažas „taip“, – prognozavo vienas informuotas ES šaltinis. – Ji bus išrinkta gavusi mažiau balsų negu Junckeris – prieš penkerius metus.“
Tąsyk buvęs Liuksemburgo premjeras užsitikrino 422 europarlamentarų palaikymą. Taigi, Vokietijos ministrės veteranės ir septynių vaikų motinos rezultatas – 383 balsai – atrodo kiek nuviliantis.
Kitas aukšto rangos pareigūnas sakė, jog net jeigu U.von der Leyen nebūtų pasisekę, kandenciją baigiantis Belgijos premjeras Charles'is Michelis taptų Europos Vadovu Tarybos pirmininku vietoje lenko Donaldo Tusko.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde tebebūtų siūloma vadovauti Europos Centriniam Bankui (ECB), bet susitarti dėl visiems priimtino Europos Komisijos pirmininko būtų buvę keblu.
„Bet kuris kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus turėtų ateiti iš EPP (Europos liaudies partijos) šeimos ir negalėtų būti prancūzas. Padėtis būtų kebli – ant plauko pakibtų lyčių pusiausvyra“, – aiškino šaltinis.
Slaptas EP balsavimas buvo įdėmiai stebimas Briuselio institucijų ir 28 ES šalių sostinių.
Naujoji Europos Komisijos vadovė darbą pradės lapkričio 1-ąją, kitą dieną po dabartinės vėliausios Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos datos.
Jai teks tvarkytis su „Brexit“ padariniais, Italijos nenoru vykdyti įsipareigojimus dėl valstybės skolos ir Lenkijos bei Vengrijos užmojais perženginėti ES palaikomas liberaliosios demokratijos taisykles.
Kad galėtų veiksmingai dirbti, ES vadovei bus reikalingas tvirtos daugumos palaikymas Strasbūre, bet po gegužę vykusių rinkimų Europos Parlamentas tapo labiau susiskaldęs nei kada nors anksčiau.
Parengta pagal BNS, „Politico“ ir lrytas.lt inf.
