Jeigu per slaptą balsavimą Strasbūre 60-metės konservatyvių pažiūrų politikės kandidatūrai būtų pritarta, ji pakeistų dabartinį EK vadovą – buvusį Liuksemburgo premjerą Jeaną-Claude'ą Junckerį.
Tačiau prognozuojama, kad jos šalininkų ir priešininkų bus apylygiai, o jeigu vokietės kandidatūrai nebūtų pritarta, Europos vėliau šią vasarą lauktų įtempti ginčai tarp europarlamentarų ir 28 Bendrijos narių lyderių.
Be to, jeigu U. van der Leyen pergalę užtikrintų tik euroskeptikų palaikymas, jos pozicijos susilpnėtų dar prieš lapkritį tampant pirmąja moterimi, perėmusia ES pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos vairą.
Vokiečių ministrė turėjo tik dvi savaites išdėstyti savo vizijai po netikėto jos kandidatūros iškėlimo per tris dienas trukusį įtemptą ES viršūnių susitikimą, kai buvo atmesti EP remiami kandidatai.
Tačiau U. von der Leyen pateikė virtinę raštu išdėstytų pažadų pagrindiniams centro dešiniųjų, socialistų ir liberalų blokams, o dabar tikisi surinkti mažiausiai 374 balsų daugumą, kad jos kandidatūra būtų patvirtinta.
Pirmadienį ji taip pat paskelbė, kad vėliau šią savaitę pasitrauks iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybės, kad ir kaip pakryptų balsavimas Europos Parlamente, pabrėždamas savo ambicijas siekti karjeros Bendrijos institucijose.
Tikimasi, kad trys pagrindinės EP grupės ją parems, bet žalieji ir kraštutiniai kairieji balsuos prieš vokietės kandidatūrą. Kita vertus, balsavimas bus slaptas, tad galima laukti ir staigmenų.
„Bus mažas „taip“, – prognozavo vienas informuotas ES šaltinis. – Ji bus išrinkta gavusi mažiau balsų negu Junckeris – prieš penkerius metus.“
Tąsyk buvęs Liuksemburgo premjeras užsitikrino 422 europarlamentarų palaikymą. Taigi, jeigu Vokietijos ministre veteranė ir septynių vaikų motina gautų mažiau nei 400 balsų, toks rezultatas atrodytų nuviliantis.
Balsavimas Strasbūre turėtų prasidėti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Rezultatų tikimasi sulaukti maždaug per pusantros valandos.
Šis procesas bus įdėmiai stebimas Briuselio institicijų ir 28 ES šalių sostinių.
Naujasis Europos Komisijos vadovas darbą pradėtų lapkričio 1-ąją, kitą dieną po dabartinės vėliausios Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos datos.
Jam arba jai tektų tvarkytis su „Brexit“ padariniais, Italijos nenoru vykdyti įsipareigojimus dėl valstybės skolos ir Lenkijos bei Vengrijos užmojais perženginėti ES palaikomas liberaliosios demokratijos taisykles.
Kad galėtų veiksmingai dirbti, ES vadovui bus reikalingas tvirtos daugumos palaikymas Strasbūre, bet po gegužę vykusių rinkimų Europos Parlamentas tapo labiau susiskaldęs nei kada nors anksčiau.
