Brazilijos prezidentu tapus J.Bolsonaro šalyje padidėjo miškų kirtimo mastas, tačiau istorines aukštumas šie veiksmai pasiekė pastaraisiais mėnesiais.
Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrinėjimo instituto darbuotojai skelbia, kad vien per birželį šalyje iškirsta beveik 770 kvadratinių kilometrų miškų. 2018-ųjų birželį šalies miškų plotas sumažėjo 488 kvadratiniais kilometrais.
Tokie skaičiai reiškia, kad praėjusį mėnesį kiekvieną minutę Brazilija prarasdavo pusantros futbolo aikštės dydžio miško plotą.
Daugiau nei du trečdaliai Amazonės miškų yra Brazilijoje ir aplinkosaugos grupės kaltina J.Bolsonaro, kuris leido kompanijoms nevaržomai kirsti šalies miškus.
„Per praėjusius pusę metų J.Bolsonaro ir jo aplinkosaugos ministras ardė šalies aplinkos apsaugą ir neutralizavo miškų kirtimą reguliuojančių institucijų veiklą“, – teigė visuomeninės organizacijos „Climate Observatory“ vykdomasis sekretorius Carlosas Rittlas.
„Greenpeace“ kraštutinės dešinės pažiūrų Brazilijos prezidentą įvardija kaip grėsmę klimato pusiausvyrai. Aplinkosaugininkai įspėja, kad ilguoju laikotarpiu miškų kirtimas Brazilijos ekonomikai turės neigiamų pasėkmių.
„J.Bolsonaro yra asmeniškai atsakingas už didžiulį aplinkosaugos srityje Brazilijos žengtą žingsnį atgal ir sugadintą šalies įvaizdį“, – teigė „Greenpeace“ padalinio Brazilijoje atstovas spaudai Marcio Astrini.
Prezidentas jau rinkimų kampanijos metu pažadėjo, kad vyriausybė kreips didelį dėmesį į šalies ekonomikos atgaivinimą ir tam naudos Amazonės regiono ekonominį potencialą. Tad ekspertai mano, kad J.Bolsonaro tiesiog vykdo savo rinkimų pažadus.
„J.Bolsonato yra pirmasis prezidentas Brazilijos istorijoje, kuris rinkimų kampanijos metu naudojo prieš aplinkos apsaugą ir čiabuvių bendruomenes nukreiptą retoriką“, – tvirtino C.Rittlas.
Jis teigia, kad medkirčiai, ūkininkai ir kalnakasiai įkūnija J.Bolsonaro Brazilijos viziją, o vyriausybė bando užčiaupti visus, prieštaraujančius miškų naikinimui.
Brazilijos aplinkos ir atsinaujinančiųjų išteklių instituto biudžetas šiais metais buvo sumažintas 86 mln. Brazilijos realų (20,4 mln. eurų), o ši vyriausybinė organizacija buvo pagrindinis už aplinkosaugą šalyje kovojęs veikėjas.
Organizacijos veikla buvo pradėta varžyti tik J.Bolsonaro davus prezidento priesaiką.
C.Rittlas dėl aplaidumo kaltina ir Europos šalis, kurios nieko nedaro, kad užkirstų Brazilijai kelią naikinti Žemės plaučiais vadinamus Amazonės miškus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra išreiškę susirūpinimą dėl Brazilijos valdžios veiksmų, tačiau viskas pasibaigė keliais žodžiais.
Praėjusią savaitę Europos Sąjunga ir Mercosur (aut. – muitų sąjunga tarp Pietų Amerikos šalių) pasirašė naują prekybos susitarimą. Aplinkosaugininkai tvirtina, kad dėl jo Amazonės miškams ateityje kils tik dar didesnė grėsmė.
Šiame regione kiekvienais metais medžiai pagamina 20 proc. Žemės atmosferoje esančio deguonies. Amazonės miškai yra laikomi svarbiausia vieta, nuo kurios turi būti vykdomo kova su visuotiniu atšilimu.
Miškų kirtimo mastas Brazilijoje didėja nuo 2012 metų.
Parengta pagal CNN inf.
