Dėl restauravimo projekto Prancūzijos politikai ginčijosi mėnesių mėnesius. Dėl to balandžio mėnesį per gaisrą nukentėjusios šventovės atstatymo darbai faktiškai nepajudėjo iš vietos.
O turtingiausi Prancūzijos žmonės, kurie žadėjo paaukoti šimtus milijonų eurų Paryžiaus Dievo Motinos katedrai rekonstruoti, pareiškė, kad kol nebus aišku, kiek pinigų reikės ir kam jie bus skiriami, neduos nė cento.
Tad iki šiol, kol buvo vykdomi pastato valymo darbai, darbininkų atlyginimams sumokėti buvo naudojamos tik iš Jungtinių Valstijų gautos lėšos.
Prancūzijos parlamentarai turėjo priimti sprendimą dėl sunaikinto stogo ir katedros smailės. Pastaroji konstrukcija kėlė daugiausia kivirčų, mat ji buvo pastatyta XIX a., kai XVIII a. nutarta nugriauti viduramžiais iškilusį bokštą.
Prancūzijos politikai ginčijosi, kokį bokštą reikėtų atstatyti. O prezidento Emmanuelio Macrono partija „Pirmyn Respublika!“ rėmė modernaus katedros bokšto projektą – „kad būtų padarytas modernus architektūrinis pareiškimas“.
Jo priešininkai reikalavo, kad būtų atkurtas toks pat bokštas, koks sudegė.
Kilus kivirčui abejuose parlamento rūmuose galiausiai buvo nutarta, kad įstatymo dėl restauravimo projekte nebus įvardyta, koks turi būti naujojo bokšto dizainas.
„Mes norime, jog Dievo Motinos katedra būtų restauruota taip, kad atsispindėtų Prancūzijos gyventojų ir visų pasaulio žmonių širdyse turimas katedros įvaizdis“, – teigė kultūros ministras Franckas Riesteris.
Balandį surengtoje apklausoje dauguma respondentų pasakė norintys, kad katedra būtų atstatyta tokia, kokia buvo prieš gaisrą. Galutinis architektūrinis planas turėtų būti patvirtintas tik kitais metais.
Parlamentarų įstatymo projekte numatoma, kad katedrai atstatyti bus panaudota individualių labdarių ir privačių kompanijų suaukoti 850 mln. eurų.
E.Macronas pažadėjo, kad katedra bus atstatyta per ateinančius penkerius metus. Tačiau architektai kritikuoja, kad toks planas pernelyg ambicingas. Esą prezidentas skuba, nes 2024 metais Paryžiuje vyks olimpiada.
Paryžiaus prokurorai vis dar tiria gaisro priežastis, iš gaisravietės vežami nuodėguliai analizuojami laboratorijose. Pagrindinės tyrėjų versijos nurodo, kad ugnį galėjo įžiebti neužgesinta darbininko cigaretė arba elektros išlydis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“, AFP inf.
