Prancūzijos teismas atmetė ieškinį dėl kompensacijų už 1994 metų kelto tragediją

Paryžiaus teismas penktadienį atmetė prašymą priteisti kompensacijas už estų kelto nuskendimą 1994 metais, kuris yra tarp daugiausiai aukų nusinešusių Europos laivybos nelaimių.

 Prancūzijos teismas kelto „Estonia“ katastrofoje neįžvelgė jokios aiškios ar tyčinės kaltės.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Prancūzijos teismas kelto „Estonia“ katastrofoje neįžvelgė jokios aiškios ar tyčinės kaltės.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Prancūzijos teismas kelto „Estonia“ katastrofoje neįžvelgė jokios aiškios ar tyčinės kaltės.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Prancūzijos teismas kelto „Estonia“ katastrofoje neįžvelgė jokios aiškios ar tyčinės kaltės.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 19, 2019, 5:06 PM

Teismas nusprendė atmesti daugiau kaip 1 tūkst. nelaimę išgyvenusių žmonių ir žuvusiųjų artimųjų ieškinį. Ieškovai siekė 40,8 mln. eurų iš prancūzų agentūros „Bureau Veritas“, kuri keltą įvertino kaip tinkamą plaukioti jūra, ir vokiečių laivų statytojos „Meyer-Werft“.

1997 metais baigto tyrimo metu buvo nustatyta, kad kelto pirmagalio vartų užraktai neatlaikė bangų ir vanduo užliejo automobilių denį.

Tarp Talino ir Stokholmo plaukiojęs keltas „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną.

„Jokios aiškios ar tyčinės kaltės“

Teismo penktadienio pareiškime sakoma, jog ieškovai nesugebėjo įrodyti, kad „egzistuoja aiški ar tyčinė kaltė, priskirtina firmai „Bureau Veritas“ ir/arba „Meyer Werft“.

Vienas ieškovų advokatų Francois Lombrezas paskutinę teismo proceso dieną pareiškė, kad „šis laivas buvo netinkamas“ plaukioti, bet „niekas neatliko savo darbo“.

Tačiau „Bureau Veritas“ advokatas neigė, kad agentūra padarė kokių nors pažeidimų. „Meyer Werft“ nurodė, kad laivas buvo pastatytas pagal taisykles, bet nebuvo prižiūrimas.

Švedijos pareigūnai nuolat prieštaraudavo laivo iškėlimui, kad būtų galima jį nuodugniau ištirti, todėl atsirado įvairių sąmokslo teorijų.

Kai kurie ekspertai, politikai ir aukų giminaičiai Estijoje bei Švedijoje tvirtino, kad keltas galėjo nuskęsti dėl sprogimo slaptame karinės įrangos krovinyje.

Šiai teorijai tam tikro pagrindo suteikė Švedijos pripažinimas, kad šiuo keltu mažiausiai du kartus 1994 metais buvo plukdoma rusiška karinė įranga.

Tačiau estų tyrėjai atmetė tokį katastrofos aiškinimą, o pareigūnai Taline ir Stokholme nuolat atmesdavo raginimus atnaujinti bylą.

Ši tragedija, per kurią žuvo 852 žmonės, yra antras pagal aukų skaičių Europos laivo nuskendimas taikos metu. Pirmoje šio tragiško sąrašo vietoje yra „Titaniko“ nuskendimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.