A. Puklevičius: „Gali atrodyti, kad nuskristi į Mėnulį yra lengviau nei pasigalynėti bėgiojant grėbliais išklota laukyme“

Prieš 50 metų žmonija išgirdo dvi frazes. Vienos autorius, žinoma, JAV astronautas N.Armstrongas, pirmasis žmogus, žengęs Mėnulio paviršiumi ir ištaręs: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau didžiulis šuolis žmonijai.“

Aidas Puklevičius.
Aidas Puklevičius.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 23, 2019, 4:50 PM

Kada buvo pasakyta antroji ir kas jos autorius, niekas tiksliai nebegali atsekti, tačiau ji skambėjo maždaug taip: „Negaliu patikėti – jie nuskraidino žmogų į Mėnulį, o negali...“. Ir vietoj daugtaškio galima įdėti norimą pabaigą – išlieti gatves asfaltu, kuris netirpsta nuo karščių, išvirti gėrimą, po kurio nebūtų pagirių, sukurti rašalą, kuris netepa, žodžiu, bet ką.

Panašus jausmas galėjo kilti skaitant paskutinę B.Johnsono savaitinę skiltį sekmadieniniame „Daily Telegraph“. Joje būsimasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas prisiminė „Apollo 11“ žygdarbį ir nusistebėjo – jeigu jau visuomenė sugebėjo nutupdyti žmogų Mėnulyje, tai su tokiu menkniekiu kaip „Brexit“ tikrai susitvarkys.

Tereikia tik noro turėti, o jau technologijos ir inovacijos pačios atsiras.

Čia, žinoma, galima prisiminti, kad kone dešimtadalis žmonijos (ir čia gana optimistiškai skaičiuojant) ir šiandien netiki, kad N.Armstrongas iš tiesų lankėsi Mėnulyje. Jie verčiau mano, kad viskas nufilmuota pogrindinėje Holivudo studijoje, o visi 600 milijardų projekto dolerių, perskaičiavus šiandienos kainomis, kažkur tiesiog ištratinti.

Nusileidimo į Mėnulį sąmokslo teorija buvo viena pirmųjų, taip plačiai pasklidusių. Tik ji, žinoma, tiesiog juokinga ir mažai pavojinga. Skirtingai nuo skiepų pavojų, tikėjimo pasaulį valdančiais driežažmogiais, masonais ar iliuminatais.

Ar tikėjimo tais pačiais antieuropiniais mitais, kuriuos daug metų iš piršto laužė ir platino pats B.Johnsonas dirbdamas korespondentu Briuselyje. Jo lengva plunksna paleido į pasaulį legendas apie klastingų ES biurokratų geidulį suvienodinti karstus, įsteigti bananų policiją, kuri tikrins šio vaisiaus linkį, uždrausti taip anglų mėgstamus kokteilinius krevečių traškučius ir, o siaube, įsteigti bendrą ES prezervatyvo standartą, kuris varžys britiškus gabaritus.

Žinoma, tai galima nurašyti B.Johnsono jaunystei ir jam būdingam norui viską hiperbolizuoti ar iš visko šaipytis.

Bėda, kad dar praėjusią savaitę, bandydamas įtikinti ir taip juo įtikėjusius torius balsuoti už jo kandidatūrą, šis politikas mojavo rūkyta silke.

Ir bylojo, jog Briuselis reikalauja šią skanią žuvį gabenti tik ant ledinių pagalvėlių plastike. O tai yra žiaurus pasikėsinimas į nacionalinę laisvę ir kvailas resursų švaistymas.

Su tuo visu būtų galima ir sutikti, nes kas tai rūkytai silkei atsitiks, kol ji persikels iš parduotuvės vitrinos ant pusryčių stalo, o jau tada – į brito skrandį?

Bėda ta, kad Europos Sąjunga reguliuoja tik šviežio maisto transportavimo reikalavimus. O kaip apseiti su rūkytais, šalys sprendžia pačios.

Žodžiu, dar vienas mitas, kuris prisidėjo prie paties didžiausio mito – „Brexit“, kuris ir mums neturėtų būti tik santūraus smalsumo dalykas.

Pirma, tiek vienoje būsimosios sienos pusėje – Jungtinėje Karalystėje, tiek kitoje – Airijoje – gyvena daugybė mūsų tautiečių.

Nuo to, kokia bus jų gerovė po „Brexit“, kokios teisės ir pareigos, priklauso ne tik perlaidos į Lietuvą, vis dar sudarančios nemenką pajamų šaltinį.

Antra, nuo santykių, nusistovėsiančių trikampyje JAV–ES–JK, priklausys dabartinio Vakarų pasaulio geba išsaugoti bent šiokį tokį stabilumą ir sąlygas tolesnei pažangai. Ir būtent mums kartu su kitais vidurio europiečiais, daugiausia išlošusiais iš dabartinės saugumo ir ekonomikos sąrangos, labiausiai turėtų rūpėti, kaip ją išsaugoti.

O trečia – visuomet naudinga mokytis iš praktinių pavyzdžių, kaip dažnai kartojami mitai pradeda stiprinti vienas kitą, susipina į nebeatraizgomą makalynę ir virsta nacionaline obsesija. Tiesiog kad susizgribtume laiku sustoti.

Nes kitaip tikrai atrodys, kad nuskristi į Mėnulį yra vieni niekai, palyginti su begaliniu žmogaus noru pasigalynėti bėgiojant grėbliais išklota laukyme.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.