Konservatorių partijos rinkimuose įveikęs diplomatijos vadovą Jeremy Huntą buvęs Londono meras ir užsienio reikalų sekretorius B.Johnsonas vakar buvo paskelbtas partijos pirmininku ir šiandien pakeis ministrę pirmininkę Theresą May. Laikydamasi nustatytų procedūrų ji šiandien pateiks karalienei atsistatydinimo raštą.
55-erių B.Johnsonas nuo pat rinkimų proceso pradžios buvo laikomas favoritu, nors keletas konservatorių ministrų dar prieš paskelbiant rezultatus pareiškė, jog nedirbs jo vyriausybėje.
„Brexit“ – bet kokia kaina
Per rinkimų debatus daugiausia diskusijų sulaukė kandidatų požiūris į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES.
J.Huntas teigė, kad „Brexit“ negali būti įgyvendintas nesutarus su ES ir kad jis, reikalui esant, gali būti nukeltas vėlesniam laikui.
B.Johnsonas laikosi griežtesnės pozicijos: jis žada trauktis iš Bendrijos spalio 31 d., nepriklausomai nuo to, ar išstojimo sąlygas pavyks suderėti su kitomis Sąjungos narėmis.
Vakar sakydamas pergalingą kalbą politikas pakartojo šį pasiryžimą ir įspėjo būsimus savo vyriausybės ministrus tam ruoštis.
Briuseliui kol kas tenka tik spėlioti, ar naujasis britų premjeras iš tikrųjų ryšis trauktis be sutarties, ar tai tėra jo derybinė pozicija spaudžiant ES vėl sėsti prie derybų stalo.
Laukia karštas ruduo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė, kad „Brexit“ be sutarties yra reali tikimybė, nes B.Johnsonas nerodo jokio polinkio į kompromisus su ES.
„Tai yra politikas, kuris labiausiai priešinosi savo pirmtakės Th.May suderėtam planui. Kaip girdėjome per šią premjero rinkimų kampaniją, jis nebuvo linkęs švelninti savo pasipriešinimo ir nedemonstravo polinkio į kompromisus su ES“, – teigė politologas, kol kas nematantis jokių klausimų, kuriais būtų įmanoma rasti bendrą kalbą.
Tačiau T.Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad pati Bendrija dabar išgyvena permainų laikotarpį.
Spalio 31-ąją – tą pačią dieną, kai turi būti įgyvendintas „Brexit“, keisis ir Europos Komisijos sudėtis.
„Labai daug priklausys nuo naujosios Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos sprendimų. Gali būti toliau vilkinamas laikas, vėl deramasi dėl kai kurių dalykų, – svarstė T.Janeliūnas. – Bet toks laiko vilkinimas negali būti amžinas. Jeigu britų vyriausybė nebus linkusi bent iš dalies priimti ES siūlymų, anksčiau ar vėliau „Brexit“ be susitarimo gali įvykti.“
Ant karo slenksčio
Tačiau „Brexit“ nebus vienintelis iššūkis, su kuriuo turėtų susidurti B.Johnsonas. Jam teks gerokai pasistengti, kad kadencijos pradžia nebūtų paženklinta nauju karu.
Pastarosiomis savaitėmis pavojingai išaugus įtampai santykiuose su Iranu, kuris Persijos įlankoje sulaikė su britų vėliava plaukusį tanklaivį, Londonui tenka spręsti, kiek toli gali žengti Karališkasis laivynas saugodamas savo šalies laivus.
B.Johnsonas nesužibėjo eidamas užsienio reikalų sekretoriaus pareigas 2016–2018 metais, todėl labiau mėgsta pasigirti savo pasiekimais Londono mero poste.
Bet perėmęs vyriausybės vairą tokiu sudėtingu laikotarpiu politikas turės pademonstruoti, ką spėjo išmokti dirbdamas tarptautinėje arenoje.
Trapus stabilumas
Treji metai įtemptų „Brexit“ derybų nustūmė į antrą planą daugybę vidaus problemų, kurios taip pat taps rūpesčiu naujajam vyriausybės vadovui.
„Socialinės apsaugos krizė, sveikatos apsaugos sistemos ateitis, nepaprastoji padėtis dėl klimato kaitos, žlugusi būsto rinka, didėjantis skurdas, taip pat ir tarp dirbančiųjų“, – iššūkius, laukiančius B.Johnsono, vardijo laikraštis „The Guardian“.
Be to, B.Johnsonui net nespėjus oficialiai užimti ministro pirmininko posto politiniai oponentai jau grasina pareikšti nepasitikėjimą juo.
Atsižvelgiant į vos keturių balsų valdančiųjų persvarą Parlamente net ir menkas maištas jų gretose gali privesti šalį prie pirmalaikių rinkimų.
Būsimo premjero šaknys siekia Lietuvą
B.Johnsono genealogijos medyje nurodyta, kad B.Johnsono senelės tėvas Elias Avery Loewas gimė 1879-ųjų spalio 15 dieną Kalvarijoje, Rusijoje, – tuomet Lietuva buvo carinės Rusijos teritorija. Vėliau jis pasikeitė pavardę ir tapo Low.
Abu Elio Low tėvai gimė Lietuvoje: Charlesas Loewas, šilko pardavėjas, gimė 1855-aisiais Kalvarijoje, o Sarah Ragoller – tais pačiais metais Kaune. Vėliau visa šeima emigravo į JAV.
Buvęs Lietuvos žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris mano, kad B.Johnsono genealogijoje nurodyta pavardė gali reikšti greičiausiai „Leviną“. Mat Rusijos imperijos piliečių pavardės būdavo rusifikuojamos – ne tik žydų.
„Būtų šaunu, jei mūsų B.Johnsonas žinotų, kad jo protėviai irgi buvo emigrantai ir galbūt bėgo nuo pogromų, skurdo, religinių persekiojimų arba ieškodami padoresnio gyvenimo. Tai jam padėtų lengviau suprasti ir lietuvių migrantų padėtį Jungtinėje Karalystėje“, – 2016 m. „Lietuvos ryto“ žurnalistei Daliai Gudavičiūtei sakė M.Zingeris.
