Tremtinių kapų tvarkymas Rusijoje penkiems lietuviams vos nekainavo laisvės

Penki lietuviai, dalyvavę ekspedicijoje į tremtinių gyvenvietę Rusijos Permės krašte, išvengė sunkių kaltinimų, kuriuos jiems bandė primesti šios šalies teisėsauga. Po ilgų apklausų kapų tvarkytojai sugrįš namo.

„Memorial“ istorinės atminties ekspedicijos tyrinėja prie Kamos ir jos intakų funkcionavusių politinių kalinių ir tremtinių stovyklas, ieško gyvų liudininkų.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
„Memorial“ istorinės atminties ekspedicijos tyrinėja prie Kamos ir jos intakų funkcionavusių politinių kalinių ir tremtinių stovyklas, ieško gyvų liudininkų.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai.<br> AFP/Scanpix asociatyvioji nuotr.
 Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai.<br> AFP/Scanpix asociatyvioji nuotr.
 Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai.<br> AFP/Scanpix asociatyvioji nuotr.
 Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai.<br> AFP/Scanpix asociatyvioji nuotr.
 Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai.<br> AFP/Scanpix asociatyvioji nuotr.
 Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai.<br> AFP/Scanpix asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 21, 2019, 8:48 PM, atnaujinta Aug 22, 2019, 9:41 AM

Kelio į Galiašoro tremtinių gyvenvietę nebeliko po 1974-ųjų, kai ją paliko paskutiniai gyventojai, o lietuvių ir lenkų tremtinių kapai liko užmiršti dešimtmečiams.

Šiandien norintys pasiekti šią vietą iš artimiausio Velva-Bazos kaimo turi brautis tris kilometrus pro pelkėtą taigą pėsčiomis arba traktoriumi.

Šį mėnesį į sudėtingą žygį leidosi tremtinių artimieji iš Lietuvos ir Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“.

Tačiau penkių lietuvių, italo ir keturių rusų savanorių bandymas sutvarkyti kapus ir įrengti paminklą sulaukė Rusijos teisėsaugos dėmesio.

Apklausos truko iki paryčių

„Staiga į Galiašorą prisistatė visa komanda valdžios pareigūnų. Jų buvo apie dešimt, kai kurie turėjo ginklus“, – apie rugpjūčio 10-osios vakarą Rusijos laikraščiui „Komersant“ pasakojo „Memorial“ Permės skyriaus vadovas Robertas Latypovas.

Anot jo, tikrinti ekspedicijos dalyvių atvyko keturių tarnybų atstovai: vietinis policijos viršininkas, kriminalinės policijos atstovai, taip pat pareigūnai iš Gamtinių išteklių ministerijos ir migracijos tarnybų.

„Tikriausiai jie tikėjosi mus užklupti dirbančius. Jie manė, kad mes ką nors pjauname, kertame, deginame laužus ir taip toliau. Kai pamatė, jog nieko tokio nėra, o mes jau ruošiamės išvažiuoti, jie mums pareiškė: „Aptikome, kad čia vyko neteisėtas miško kirtimas. Kadangi atsidūrėte čia, mes jus apklausime“, – apie pokalbį su pareigūnais pasakojo R.Latypovas.

Kiekvienas ekspedicijos dalyvis buvo apklaustas atskirai, iš pradžių Galiašore, vėliau artimiausioje gyvenvietėje Velva-Bazoje. Tardymas baigėsi antrą valandą nakties.

Šienauti – nusikaltimas

Kitą dieną ekspedicijos dalyviai išgirdo, kad tapo liudininkais baudžiamajame tyrime dėl neteisėto miškų kirtimo, nors savanoriai apleistose kapinėse tik pašalino stuobrius, nušienavo žolę ir pataisė tvorą.

„Mums parodė keletą nupjautų vietų ir kažkieno dar iki mūsų pastatytą tiltelį.

Vietos girininkas aiškiai pasakė, kad šis surentimas padarytas ne vėliau kaip šių metų liepą. Jis rodė policininkams pelėsius pjovimo vietose, kurie negalėjo susidaryti per savaitę.

Visa tai užfiksuota protokole. Bet, kaip man pasakė policininkai, jeigu byla pradėta, kas nors turi būti pripažintas kaltu“, – pasakojo R.Latypovas.

Pareigūnai ekspedicijos dalyviams aiškino, kad valstybiniuose miškuose galima uogauti ir grybauti, galima rinkti vėjo nulaužtas medžių dalis, bet šienauti žolės – ne. Nuvirtusių ir pūvančių medžių kamienų esą taip pat negalima judinti be specialaus leidimo.

„Kiekvienam žmogui aišku, kad mes tai padarėme ne dėl asmeninės ar komercinės naudos, o norėdami sutvarkyti kapines. Bet moralinė šio reikalo dalis pareigūnų nedomino, – apgailestavo R.Latypovas. – Jie turėjo aiškią užduotį – rasti bet kokį pažeidimą. O atmintis ir represijos – tai jiems nesvarbu.“

Ypač domino lietuviai

Išskirtinis Rusijos valdžios atstovų dėmesys teko ekspedicijoje dalyvavusiems lietuviams – trims jauniems ir dviem vyresnio amžiaus vyrams.

Kiekvieną jų po tris kartus apklausė policijos ir migracijos pareigūnai.

„Kas jūs, kaip čia atvykote, iš kur pinigai ekspedicijai? O svarbiausias klausimas buvo: „Kam jums tai?“ – apie pareigūnų kamantinėjimus pasakojo R.Latypovas.

Nemalonumų sulaukė ir Velva-Bazoje gyvenantis pensininkas Leonidas Ladanovas, priglaudęs ekspedicijos dalyvius savo namuose.

Migracijos pareigūnams užkliuvo tai, kad dalis užsieniečių, kuriuos registravo L.Ladanovas, gyveno gretimame jo motinos name.

Vyro atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla dėl fiktyvios užsienio piliečio registracijos.

Rusijos įstatymai už tai numato trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Netrukus keliaus namo

„Lietuvos rytui“ susisiekus su R.Latypovu jis nuramino, kad Lietuvos piliečiai nėra sulaikyti.

„Jokių pasižadėjimų neišvykti ir kitų procesinių veiksmų Lietuvos piliečių, dalyvavusių ekspedicijoje Kudymkaro rajone, atžvilgiu imtasi nebuvo. Artimiausiu metu jie išskris iš Permės namo“, – teigė R.Latypovas.

Permės krašto vidaus reikalų ministerijos vyriausioji valdyba informavo, kad kaltinimai byloje dėl neteisėto miško kirtimo kol kas niekam nepateikti.

Ekspedicija į Galiašorą buvo surengta su Lietuvos ambasados Rusijoje bei Lietuvos kultūros ministerijos parama.

Istorinės atminties ekspedicijos

Organizacija „Memorial“ nuo 2000-ųjų vykdo paieškos ekspedicijas į buvusias politinių represijų aukų stovyklas. Rugpjūčio 5–11 d. surengta ekspedicija šiemet buvo jau penktoji.

Projektas pavadintas „Atminties upėmis“, nes savanoriai keliauja Kama ir jos intakais, prie kurių buvo steigiamos politinių kalinių ir tremtinių stovyklos. Kadaise į jas vedę keliai išnyko, todėl ekspedicijų dalyviams dažnai tenka leistis plaustais.

Į Galiašoro tremtinių gyvenvietę Permės krašto Kudymkaro rajone 1939 m. buvo vežami lenkai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – lietuviai. Tremtiniai kirto mišką, gabeno rąstus prie upės, juos plukdė. Daugelis jų mirė nuo šalčio ir bado.

„Memorial“ duomenimis, Galiašoro kapinėse palaidoti 99 lietuviai. Nuo 1956 m. likę tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.