Prezidentai Vladimiras Putinas ir Hassanas Rouhani prisijungs prie R. T. Erdogano Ankaroje – tai bus jau penktas jų susitikimas nuo 2017 metų.
Iranas ir Rusija tvirtai palaiko Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, o Turkija ragina jį nuversti ir remia sirų ginkluotą opoziciją.
Tačiau B. al Assado režimui iš esmės kontroliuojant padėtį šalyje, Turkija pradėjo galvoti, kaip išvengti didelio pabėgėlių antplūdžio iš Sirijos šiaurės vakarinės Idlibo provincijos.
Ankara susirūpinusi, kad nepaisant virtinės skelbtų paliaubų Rusijos oro pajėgų palaikoma Sirijos kariuomenė užtikrintai žengia toliau į šį regioną.
Turkija, prieš metus pasirašė su Rusija susitarimą dėl buferinės zonos kūrimo ir įsteigė Idlibe 12 stebėjimo postų, siekdama užkirsti kelią didelio masto Damasko pajėgų puolimui.
Tačiau atrodo, kad tokiems postams kyla vis didesnis pavojus, o vienas iš jų praėjusį mėnesį buvo atkirstas nuo likusios Idlibo dalies, sirų pajėgoms užėmus dar daugiau teritorijos.
Tuo metu Rusija, nepaisydama rugpjūčio 31 dieną Maskvos ir Ankaros paskelbtų paliaubų, ir toliau rengia antskrydžius regione.
„Šioje zonoje tebėra daug teroristų... Kovotojai vis dar puola vyriausybės pajėgų pozicijas“, – penktadienį pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Nedideli lūkesčiai
Turkijos prezidentūra skelbia, kad per pirmadienio susitikimą bus aptarti naujausi įvykiai Sirijoje bei diskutuojama, kaip „užtikrinti reikalingas sąlygas savanoriškam pabėgėlių sugrįžimui, ir kalbamasi apie bendrus žingsnius, kurių bus imtasi ateinančiu laikotarpiu, siekiant ilgalaikio politinio sprendimo“.
Maskva siekia, kad būtų padaryta pažangos kuriant konstitucinį komitetą, kuris prižiūrės tolesnį politinio sureguliavimo Sirijoje etapą.
Tai suteiktų V. Putinui politinę pergalę, kuri papildytų jo karinių laimėjimų sąskaitą, sakė tarptautinės organizacijos „International Crisis Group“ (ICG) vyresnioji Sirijos analitikė Dareen Khalifa.
Tačiau, jos teigimu, lūkesčiai dėl šio susitikimo turėtų būti nedideli.
Net jei lyderiai ir susitartų dėl to, kas kurs tą komitetą, „liks svarbių neišspręstų klausimų dėl politinio proceso ateities, įskaitant režimo sugebėjimą ir norą imtis kokių nors politinių reformų“, naujienų agentūrai AFP sakė D. Khalifa.
Prieš bendrą viršūnių susitikimą dar turėtų įvykti atskiros V. Putino, R. T. Erdogano ir H. Rouhani derybos, pranešė Kremlius.
Po viršūnių susitikimo planuojama spaudos konferencija, per kurią bus pristatyta bendra deklaracija.
Tuo metu Turkija turi kitų priežasčių nerimauti dėl Sirijos.
Ankara nekart grasino surengti puolimą prieš Sirijos kurdų pajėgas, Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kurias ji laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Dėl to atsirado įtampos Turkijos santykiuose su NATO sąjungininkėmis JAV, kurios remia YPG, nes laiko kurdų pajėgas veiksminga jėga kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
Vašingtonas pažadėjo bendradarbiauti su Ankara, kad nustumtų kurdų pajėgas toliau nuo Sirijos sienos su Turkija, bet ši sako, kad pažanga kol kas tėra „kosmetinė“, ir užsimena apie galimą puolimą Sirijoje dar šį mėnesį.
Turkija dukart – 2016-aisiais ir 2018-aisiais – vienašališkai surengė puolimus šiaurės Sirijoje: pirmą kartą – prieš IS, antrąjį – prieš YPG.
