Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos specialistai mano, kad ekstremistinių islamistinių judėjimų atstovai tebekelia milžinišką grėsmę nepaisant susilpnėjimo.
Analizę atlikę tyrėjai nerimauja dėl 30 tūkst. užsienierių, kurie keliavo kovoti už teroristinį kalifatą ir tebėra gyvi.
„Jų ateities planai bus tarptautinės bendruomenės rūpesnis artimiausiu metu. Dalis jų gali prisijungti prie „Al Qaeda“ ar kitų teroristinių grupuočių“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Tyrimas buvo atliktas naudojantis duomenimis iš žvalgybos agentūrų veikiančių JT šalyse narėse, tad jis atspindi kolektyvinį mąstymą apie saugumo klausimus.
Ataskaitoje rašoma, kad nors „Islamo valstybės“ (IV) kalifatas nebeegzistuoja fiziškai, dauguma faktorių, kurie leido IV iškilti tebeegzistuoja.
Europoje buvo įvykdyta mažiau ataka, nei 2015 ar 2016 metais, tačiau grėsmė išlieka didžiulė.
„Deradikalizacijos programos nėra visiškai efektyvios. Kalėjimuose sėdintys džihadistai išlieka pavojingi visuomenei“, – rašoma JT tyrime.
Europos valstybės yra apskaičiavę, kad apie 6 tūkst. jų piliečių buvo išvykę kovoti į Iraką ir Siriją. Trečdalis jų žuvo, trečdalis buvo sulaikyti tose šalyse, o likę sugrįžo į gimtines.
Pasaulyje daugėja atakų, kurios nėra tiesiogiai kontroliuojamos IV vadų, tačiau jos remiasi IV sukurta ideologija. Tai iliustruoja per šv. Velykas Šri Lankoje įvykusi ataka.
Džihadistų skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga Vakarų Afrikoje. Daug šalių šiame kontinente baiminasi, kad teroristinių grupuočių veikla artimoje ateityje vėl grasins valstybių veiklai.
