Rusijos žurnalistė ištvėrė Irano teisėsaugos pragarą

Garsi Rusijos žurnalistė ir knygų autorė Julija Juzik savaitę buvo suimta ir tardoma Irano teisėsaugos. Moteris tvirtina, kad, įtarę esant Izraelio šnipe, iraniečiai bandė vienutėje ją sunaikinti psichologiškai.

Garsi Rusijos žurnalistė ir knygų autorė Julija Juzik savaitę buvo suimta ir tardoma Irano teisėsaugos. Moteris tvirtina, kad, įtarę esant Izraelio šnipe, iraniečiai bandė vienutėje ją sunaikinti psichologiškai.
Garsi Rusijos žurnalistė ir knygų autorė Julija Juzik savaitę buvo suimta ir tardoma Irano teisėsaugos. Moteris tvirtina, kad, įtarę esant Izraelio šnipe, iraniečiai bandė vienutėje ją sunaikinti psichologiškai.
Garsi Rusijos žurnalistė ir knygų autorė Julija Juzik savaitę buvo suimta ir tardoma Irano teisėsaugos. Moteris tvirtina, kad, įtarę esant Izraelio šnipe, iraniečiai bandė vienutėje ją sunaikinti psichologiškai.<br>SIPA press/Scanpix nuotr.
Garsi Rusijos žurnalistė ir knygų autorė Julija Juzik savaitę buvo suimta ir tardoma Irano teisėsaugos. Moteris tvirtina, kad, įtarę esant Izraelio šnipe, iraniečiai bandė vienutėje ją sunaikinti psichologiškai.<br>SIPA press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2019-10-26 19:14

„Jie įtarinėjo, kad Juzik – žydiška pavardė, – pasakojo 38-erių J.Juzik. – Todėl jie buvo įsitikinę, kad aš dirbu Izraelio žvalgybai.“

J.Juzik, kuri anksčiau gyveno Irane ir čia dirbo žurnaliste, buvo sulaikyta rugsėjo pabaigoje, kai privačiai atskrido į Teheraną.

Iš jos pasas buvo atimtas vos nusileidus Imamo Khomeini oro uoste, o po dviejų dienų teisėsaugos pareigūnai ją išsivedė iš viešbučio.

Žurnalistė buvo nuvežta į kalėjimą, uždaryta vienutėje ir daugiau nei savaitę tardoma.

Irano valdžia tikino, kad ją sulaikė dėl vizos pažeidimų, bet J.Juzik pasakoja ką kita – jai buvo pagrasinta 10 metų laisvės atėmimu dėl neteisėtos žvalgybinės veiklos.

J.Juzik 2016-aisiais su Rusijos opozicijos partija PARNAS dalyvavo rinkimuose į Valstybės Dūmą. Jos suėmimas sulaukė dėmesio ne tik gimtinėje, bet ir visame pasaulyje.

Organizacija „Reporteriai be sienų“ ragino Iraną moterį paleisti ir reikalavo, kad jai būtų suteiktos teisininko paslaugos. Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Irano ambasadorių, kad jis paaiškintų situaciją.

J.Juzik nežinojo, ar kas nors rūpinasi jos likimu, kai sėdėjo vienutėje, kurioje tebuvo dvi antklodės ant betoninių grindų.

Kai dirbo korespondente Irane, J.Juzik rengė reportažus televizijai „Iran Today“.

Prieš tai ji buvo parašiusi dvi knygas – vieną apie savižudes sprogdintojas moteris „Alacho nuotakos“, kitą – interviu su Beslano mokyklos žudynes 2016 metais išgyvenusiais asmenimis.

Kiek padirbusi „Iran Today“ moteris nusprendė, kad šis darbas ne jai. Ji nutarė grįžti į Rusiją, pareiškusi savo viršininkui, kad jos sūnus susirgo.

Grįžusi į Rusiją ji susikūrė feisbuko paskyrą ir joje ėmė dalintis savo straipsniais apie Vidurinių Rytų politiką. Ji teigia tuo metu nesuvokusi, kaip pavojingai pasielgė, kad ten pat rašė ir apie Iraną, ir apie Izraelį.

„Buvau pirmoji Rusijoje, kuri paskelbė, kad Irano kontržvalgybos viršininkas pabėgo į Izraelį. Galbūt jiems užkliuvo tokie mano tekstai, bet kai skridau atgal į Iraną pakviesta buvusio viršininko iš „Iran Today“, nė neįtariau, kad būsiu suimta“, – tvirtino žurnalistė.

Moteris teigė, kad tardytojai užkūrė jai pragarą per nesibaigiančius tardymus. O kai ji neigė ryšius su Izraeliu, tardytojai gąsdino, kad temstant ateis kiti pareigūnai ir „padarys tokių dalykų, kokių ji nesapnavo net košmaruose“.

Tačiau spalio 9-ąją moteris užrištomis akimis buvo nuvežta į oro uostą, kur jos laukė diplomatas iš Rusijos ambasados. Jis tarė: „Julija Viktorovna, sveikinu, tu būsi paleista ir parvežta į Rusiją.“

Netikėtai įvykęs sulaikymas netikėtai ir nutrūko. Tačiau kai ankstų spalio 10-osios rytą parskrido į Maskvą, moteris jautė, kad tai – dar ne istorijos pabaiga.

Telefonas su įrodymais, kad ji buvo priviliota aplankyti Iraną, iš jos buvo atimtas Teherane.

Taip pat dingo banko kortelės ir daiktai, kuriuos moteris pirko iki suėmimo.

„Jie akivaizdžiai siekė mane pažeminti“, – sakė J.Juzik.

Parengta pagal „Radio Free Europe“ informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.