Kritikai jau pasmerkė sekmadienio rinkimus kaip apgaulę ir sakė, kad per juos būta daug pažeidimų, nors A. Lukašenka pastaruoju metu bandė gerinti santykius su Vakarais.
Pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai rodo, kad A. Lukašenkai lojalios partijos gavo visas 110 vietų Atstovų Rūmuose.
Anksčiau opozicija turėjo dvi vietas parlamento, kurį kritikai vadina marionetiniu, žemuosiuose rūmuose.
65 metų A. Lukašenka, pramintas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, šią buvusią sovietinę respubliką valdo nuo 1994-ųjų. Virtinę jam valdant surengtų rinkimų tarptautiniai stebėtojai pripažino nesąžiningais.
Kitais metais šalyje turi įvykti prezidento rinkimai ir sekmadienį atiduodamas savo balsą A. Lukašenka patvirtino, kad kandidatuos.
Jis sakė suprantantis, kad Vakarų šalys stebės parlamento rinkimus, bet pažymėjo, kad paskutinį žodį tars baltarusiai.
„Mes rengiame šį balsavimą savo šalyje, savo žmonėms, kad padėtis gerėtų, ir rengiame juos taip, kaip suprantame“, – sakė jis.
Prezidento kritikai prie balsadėžių neturėjo didelio pasirinkimo: pagrindiniams opozicijos lyderiams ir dviem vieninteliams opozicijos atstovams kadenciją baigiančiuose Atstovų Rūmuose buvo uždrausta kandidatuoti.
Opozicinių partijų organizuota rinkimų stebėjimo kampanija pranešė, kad balsavimo dieną buvo padaryta daug pažeidimų, įskaitant rinkėjų skaičiaus išpūtimą.
Rinkimus stebėję teisių gynimo aktyvistai skundėsi, kad stebėtojai būdavo išvaromi, jiems būdavo draudžiama fotografuoti.
Pasak pareigūnų, išankstinio balsavimo metu savo balsus atidavė daugiau kaip 35 proc. iš 6,8 mln. rinkėjų. Bendrai aktyvumas buvo 77 proc., rodo oficialūs skaičiai.
Vėl atsigręžė į Vakarus
Pastaraisiais mėnesiais A. Lukašenka vėl bandė užmegzti ryšį su Vakarų valstybėmis, kritiškai vertinančiomis jo darbą dėl žmogaus teisių ir demokratijos.
Šį mėnesį jis surengė retą vizitą į Vakarų Europą: Vienoje susitiko su Austrijos lyderiais ir sakė norintis, kad Europos Sąjunga jo šaliai būtų „svarbi politinė ir verslo partnerė“.
Rugpjūčio mėnesį jis Minske taip pat buvo priėmęs retų derybų tuometinį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną (Džoną Boltoną). Tuomet A. Lukašenka sakė, kad prasideda ryšių su Vašingtonu „naujas skyrius“.
A. Lukašenka siekia atsvaros santykių su Rusija srityje, didžiajai kaimynei labai norint užtikrinti, kad Baltarusija liktų jos įtakos sferoje.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios formalią „sąjungą“, kurioje glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir karinėje srityse, bet A. Lukašenka nepritarė visiškam susivienijimui.
ES atstovė Maja Kocijančič anksčiau nurodė, jog Europos blokas atidžiai stebės Baltarusijos rinkimus.
Tačiau užsienio stebėtojai demokratiškesnių rinkimų beveik nesitikėjo.
Žmonės nemano, jog rinkimai bus „išties konkurencingi“ ir „menkai pasitiki rinkimų procesu“, preliminarioje ataskaitoje pažymėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
ESBO: rinkimai parodė „pagarbos demokratijai stygių“
Baltarusijoje sekmadienį vykę parlamento rinkimai, per kuriuos opozicija negavo nė vienos vietos, pademonstravo pagarbos demokratijai stygių ir neleido rinkėjams ir kandidatams pasinaudoti esminėmis laisvėmis, pirmadienį paskelbė tarptautiniai stebėtojai.
„Šie rinkimai pademonstravo bendrą pagarbos demokratiniams įsipareigojimams stygių“, – sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) trumpalaikės stebėtojų misijos vadovės Margaretos Cederfelt pranešime.
M. Cederfelt įspėjo, jog „parlamento rinkimams iškilusi grėsmė virsti formalumu“ šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, nuo 1994 metų valdomoje autoritariško prezidento Aleksandro Lukašenkos.
Sekmadienį vykusius rinkimus į žemuosius parlamento rūmus laimėjo prezidentui lojalios partijos. Pagrindiniams opozicijos lyderiams ir dviem vieninteliams opozicijos atstovams kadenciją baigiančiuose Atstovų Rūmuose buvo uždrausta kandidatuoti.
ESBO, pasiuntusi į rinkimus Baltarusijoje 400 stebėtojų, pirmadienį padarė išvadą, kad „pagrindinių laisvių nebuvo paisoma“.
Šios griežtos kritikos Minskas sulaukė A. Lukašenkai sekmadienį žurnalistams pripažinus, kad jam rūpi, kaip balsavimą įvertins Vakarai, įskaitant Europos Sąjungą. Visgi jis pridūrė: „Nesu pratęs dėl to nervintis.“
65 metų A. Lukešnka, jau paskelbęs, kad dalyvaus ateinančiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, pastaraisiais mėnesiais vėl ėmėsi žingsnių užmegzti ryšius su Vakarų valstybėmis. Šį mėnesį jis apsilankė Austrijoje – tai buvo pirmasis per trejus metus Baltarusijos lyderio vizitas į vieną iš ES valstybių.
Opozicinių partijų organizuota rinkimų stebėjimo kampanija pranešė, kad balsavimo dieną buvo padaryta daug pažeidimų, įskaitant rinkėjų skaičiaus išpūtimą.
Rinkimus stebėję teisių gynimo aktyvistai skundėsi, kad stebėtojai būdavo išvaromi, jiems būdavo draudžiama fotografuoti.
ESBO atkreipė dėmesį į „reikšmingus trūkumus skaičiuojant balsus“ ir sakė, jog tai sukėlė būgštavimų dėl rezultatų sąžiningumo.
Anot organizacijos, opozicinėms partijoms buvo daromos kliūtys dėl registracijos ir viešų susitikimų organizavimo.
ES 2016 metais žengė kontroversišką žingsnį ir atšaukė daugumą sankcijų Baltarusijai, vildamasi, kad tai paskatins pažangą žmogaus teisių srityje.
Aktyvistai: Rinkimai Baltarusijoje buvo nedemokratiški
Baltarusijos parlamento rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški, nes buvo aptemdyti šiurkščių pažeidimų, pirmadienį pareiškė vietos žmogaus teisių gynėjai.
„Ir vėl negalime pasakyti, kad rinkimai Baltarusijos Respublikoje įvyko laikantis tarptautinių standartų ir baltarusių nacionalinių įstatymų, kad jie buvo laisvi ir demokratiški“, – per spaudos konferenciją Minske sakė kampanijos „Žmogaus teisių gynėjai už laisvus rinkimus“ koordinatorius Vladimiras Labkovičius.
„Deja, rinkimus Baltarusijoje lydėjo šiurkščiausi pažeidimai, liudijantys, kad išliko visos neigiamos tendencijos, visos mūsų rinkimų proceso ligos“, – nurodė aktyvistas.
„Jei anksčiau turėjome, taip sakant, pusiau iširusią rinkimų sistemą, tai dabar ji visiškai paversta administracine procedūra“, – pridūrė jis.
Tokias išvadas žmogaus teisių gynėjai padarė atsižvelgę į „faktą, kad ne visi kandidatai turėjo vienodą prieigą prie valstybinės žiniasklaidos, kad nebuvo nešališkų rinkimų komisijų, administraciniai ištekliai buvo naudojami provyriausybinių kandidatų naudai, rinkėjai buvo spaudžiami dalyvauti išankstiniame balsavime, o virtinė rinkimų procedūrų buvo uždaros stebėtojams“.
Aktyvistų parengtoje ataskaitoje apie rinkimų baigtį pabrėžiama, kad dar kandidatų registravimo etapu buvo atsisakyta įtraukti į sąrašus daugelį opozicijos veikėjų, kurie mėgino balotiruotis rinkdami parašus.
Kita vertus, šiemet daugumoje regionų buvo sudarytos geresnės sąlygos agitacijai prieš rinkimus, atkreipia dėmesį ataskaitos autoriai. Pasak jų, palyginti su 2016 metų rinkimais, padaugėjo vietų masiniams renginiams ir patalpų kandidatų susitikimams su rinkėjais.
Nepaisant to, „valdžia buvo suinteresuota paversti šiuos rinkimus savotišku geriausio apygardos socialinio darbuotojo konkursu“, teigia V. Labkovičius.
„Tai yra, galima kalbėti apie tvoras, kelius, vaikų darželius, bet jokiu būdu negalima kalbėti apie politinius dalykus, politinę darbotvarkę... Dėl to [kandidatai] arba būdavo perspėjami, arba kai kuriais atvejais būdavo panaikinama jų registracija“, – pažymėjo jis.
Pasak V. Labkovičiaus, šiemet išankstiniame balsavime dalyvavo rekordiškai daug rinkėjų – 35,77 procento, bet piliečiai neretai buvo verčiami atiduoti savo balsą tokiu būdu.
„Mūsų stebėtojai užfiksavo administracijos spaudimo atvejų ir atvirų grasinimų, siekiant priversti dalyvauti išankstiniame balsavime“, – pareiškė žmogaus teisių gynėjas.
Ataskaitoje pažymima, kad „išankstinio balsavimo praktika lieka viena iš Baltarusijos rinkimų proceso sisteminių problemų, suteikiančia plačių galimybių pasitelkti administracinius išteklius ir kitas manipuliacijas“.
„Tradiciškai svarbiausius kritikos argumentus suteikia neskaidrios balsų skaičiavimo procedūros, o tai leidžia pagrįstai suabejoti, ar tokio skaičiavimo rezultatai atitinka realią rinkėjų valią“, – rašoma dokumente.
Po rinkimų pagrindinės dienos beveik visi kampanijos stebėtojai išsakė nuomonę, kad balsalapiai buvo skaičiuojami neskaidriai.
Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis sekmadienį vykusiame balsavime dalyvavo 77,22 proc. rinkėjų.
Rinkimų procesą stebėjo per 1 tūkst. tarptautinių stebėtojų – daugiausia iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Pastarieji savo ataskaitoje pirmadienį irgi pripažino „pagarbos demokratijai stygių“.
Tuo metu NVS misija pripažino rinkimus laisvais, demokratiškais ir atitinkančiais šalies konstituciją.
