„Opozicijos siūlomas „vokiškasis“ rinkimų sistemos modelis neatitinka mūsų konstitucijos ir todėl negali būti priimtas. Klausimas uždarytas. Dialogas su opozicija gali būti tęsiamas ateityje, jei jie pateiks kitų pasiūlymų“, – žurnalistams pareiškė teisingumo ministrė ir ministro pirmininko pavaduotoja Tėja Culukiani.
Pasak opozicijos atstovo, vieno iš buvusios valdančiosios partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ lyderių Grigolo Vašadzės, valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ į pasitarimą atvyko tik verčiama visuomenės, opozicijos ir tarptautinių partnerių spaudimo.
„Valdančiosios partijos atstovai nebuvo pasirengę priimti kokį nors sprendimą. Jie kategoriškai atsisakė svarstyti kompromisinį variantą, kuriuo mes siūlėme pakeisti rinkimų sistemą“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo G. Vašadzė.
Opozicijos protestai Tbilisyje prasidėjo lapkričio 14 dieną, kai parlamentas nepatvirtino įstatymo projekto, kuriuo būtų pakeista rinkimų sistema. Įgyvendinus pakeitimus, visų pirma 2020 metais visuotiniai parlamento rinkimai vyktų pagal proporcingo atstovavimo, o ne dabartinę mišrią daugumos ir proporcingo atstovavimo sistemą.
Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ pateikė šią iniciatyvą spaudžiama birželį prasidėjusių protestų Tbilisyje, tačiau daugumos partijos parlamentarai pasipriešino įstatymo projektui.
Pagal Konstituciją, į Gruzijos parlamentą 77 deputatai išrenkami pagal partijų sąrašus, o 73 parlamentarai renkami vienmandatėse apygardose pagal daugumos atstovavimo principą.
2016 metų rinkimuose valdančioji partija gavo 114 mandatų, įskaitant 71, iškovotą vienmandatėse apygardose. Anot opozicijos atstovų, jei 2016 metais būtų taikoma vien proporcinė rinkimų sistema, „Gruzijos svajonė“ būtų gavusi tik šiek tiek daugiau nei 70 vietų parlamente.
