Nesitikima, kad per popietę vyksiantį susitikimą bus pasiektas išsamus taikos susitarimas, bet diplomatai viliasi, kad derybos, kuriose taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, padės padidinti pasitikėjimą tarp Rusijos ir Ukrainos vadovų.
Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.
Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.
Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.
Diplomatai pabrėžia, kad Krymo klausimas per pirmadienio „Normandijos ketverto“ susitikimą svarstomas nebus.
Kijevas aiškiai skelbia apie savo ryžtą niekada neatsisakyti pusiasalio, kurį tarptautinė bendruomenė laiko Ukrainos dalimi.
Kremlius savo ruožtu teigia esantis pasirengęs bendradarbiauti su V. Zelenskiu, o V. Putinas pažėrė pagyrimų Ukrainos vadovui, pavadinęs jį „maloniu“ ir „nuoširdžiu“.
Vis dėlto V. Putinas taip pat nenorės grįžti iš Paryžiaus tuščiomis rankomis ir sieks sankcijų sušvelninimo.
„Pasitikėjimo problema“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas prieš „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimą laikraščiui „Funke“ sakė, kad „turime daryti viską, ką galime,.. kad padarytume pažangos Ukrainos taikos procese“, ir pavadino konfliktą „pūliuojančia Europos žaizda“.
H. Maasas gyrė V. Zelenskį už „naują postūmį“ derybose ir pridūrė, kad „siekiant pažangos kituose sudėtinguose žingsniuose, Rusija taip pat turės imtis veiksmų“.
Pasak šaltinio Prancūzijos prezidentūroje, per pirmadienio susitikimą bus siekiama susitarti išardyti nelegalias kovotojų grupes, išsiųsti užsieniečius kovotojus iš Donecko ir Luhansko ir sugrąžinti Ukrainai jos sienos su Rusija kontrolę, nurodė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros.
„Pasitikėjimo problema tarp šalių išlieka. Reikia jį sukurti prieš judant toliau“, – sakė šaltinis, pageidavęs likti neįvardytu.
Taip pat vienas iš svarbių klausimų bus susitarti dėl rinkimų datos Donecke ir Luhanske.
Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.
„Jei viršūnių susitikimas bus prasmingas, jis turėtų turėti rezultatą, ir tas rezultatas turėtų būti labai susijęs su Steinmeierio formule“, – sakė tarptautinių santykių profesorius Gerhardas Mangottas iš Insbruko universiteto Austrijoje.
„Pamatysime, ar Ukraina pasirengusi atsisakyti kai kurių savo išankstinių sąlygų dėl Steinmeierio formulės įgyvendinimo“, – teigė G. Mangottas.
„Karo žaizda“
Pirmadienio derybos bus pirmasis vadinamojo Normandijos ketverto, siekiančio įgyvendinti Minsko susitarimus, susitikimas nuo 2016 metų.
Minsko susitarimuose, kuriuos 2015 metais pasirašė Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija, numatytos paliaubos, sunkiosios ginkluotės atitraukimas, Ukrainos sienų kontrolės sugrąžinimas Kijevui, didesnės autonomijos separatistų kontroliuojamai teritorijai suteikimas ir vietos rinkimų organizavimas.
Tačiau šie susitarimai taip ir nebuvo visiškai įgyvendinti, o derybos vadovaujant V. Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai įstrigo.
Šaltinis iš Eliziejaus rūmų sakė, kad Minsko susitarimus įgyvendinti sutrukdė ne vien V. Putino strateginiai skaičiavimai, bet ir „sunkumai Ukrainoje dėl viešosios nuomonės, susiskaldymo ir karo sukeltos žaizdos“.
Šis viršūnių susitikimas yra itin subtilus reikalas visiems jo dalyviams, ypač V. Zelenskiui, kuris yra spaudžiamas nenusileisti Kremliui.
Tuo metu Prancūzijos prezidentui šios derybos yra svarbus elementas vis drąsesnėje užsienio politikoje, kurią jis vykdo nepaisydamas problemų šalyje, kur jau kelias dienas streikuoja pensijų reforma nepatenkinti viešojo transporto sektoriaus darbuotojai.
E. Macronas, anksčiau šiais metais pribloškęs NATO partneres savo pareiškimu apie Aljansą esą ištikusią „smegenų mirtį“, tvirtina, kad Europai reikia užmegzti strateginę partnerystę su Rusija.
Vienas iš susitikimo organizatorių naujienų agentūrą „Interfax“ informavo, kad keturšalės derybos Prancūzijos lyderio rezidencijoje Eliziejaus rūmuose turėtų trukti apie tris valandas.
„Tikimasi, kad derybos truks maždaug 2 val. 45 min.“ – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, V. Putinas ir V. Zelenskis akis į akį susitiks pasibaigus keturšalėms deryboms, tačiau jųdviejų susitikimas neturėtų ilgai užtrukti.
Prieš „Normandijos ketverto“ susitikimą V. Putinas planuoja susitikti su A. Merkel, o kiek vėliau – su E. Macronu.
