Švedė G. Thunberg tapo žinoma, kai 2018 metų rugpjūtį pradėjo kiekvieną penktadienį pamokų metu eiti protestuoti prie parlamento Stokholme, reikalaudama kovoti su klimato kaita. Itin greitai mergaitė tapo viena iš geriausiai pasaulyje žinomų ir jauniausių klimato kaitos aktyvistų.
Mergaitė apie klimato kaitą išgirdo būdama dar aštuonerių ir iškart pradėjo tuo domėtis. Kiek vėliau Greta nustojo valgyti mėsą ir keliauti lėktuvais, siekdama prisidėti prie išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo.
Tarp asmenų, pretendavusių tapti „Time“ šių metų žmogumi, yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, demokratė JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, Honkongo protestuotojai.
Pernai „Time“ metų žmogumi tapo Saudo Arabijos konsulate Turkijoje nužudytas žurnalistas Jamalas Khashoggis ir dar keli persekiojami žiniasklaidos atstovai.
Žurnalas „Time“ Metų žmogų renka nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Charlesas Lindberghas, kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną. Amerikiečių žurnalas kasmet renka asmenybę, kuri, redakcijos nuomone, turėjo itin didelę įtaką metų įvykiams pasaulyje.
G. Thunberg: turtingųjų šalių įsipareigojimai dėl klimato – „klaidinami“
Švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg, trečiadienį kalbėdama Madride vykstančioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje, apkaltinto turtingąsias valstybes išradinėjant naujus būdus, kaip išvengti šiltnamio efektą sukeliančios taršos mažinimo, ir pavadino jų pastangas „klaidinamomis“.
JT forumas COP25, kuriame turėtų būti tariamasi, kaip išgelbėti planetą nuo nevaldomo šiltėjimo, virto „galimybe šalims derėtis dėl išsisukti leidžiančių spragų ir nedidinti savo užmojų“ imtis veiksmų klimato pokyčiams stabdyti, pareiškė 16-metė švedė, o jos žodžius palydėjo konferencijos delegatų ir stebėtojų plojimai.
„Šalys randa išmoningų būdų, kad tik nereikėtų imtis tikrų veiksmų“, – pridūrė ji.
Ispanijos sostinėje susirinkusios valstybių delegacijos siekia galutinai patvirtinti 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo planą. Šia istorine sutartimi šalys įsipareigojo imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais; taip pat bus siekiama atšilimą apriboti 1,5 laipsnio, jeigu tai įmanoma.
Vis dėlto konsensusu grindžiamos derybos stringa verdant politinį atspalvį turintiems ginčams dėl prekybos taršos leidimais rinkos architektūros, įsipareigojimų mažinti taršą pakartotinio vertinimo terminų, taip pat naujojo fondo, iš kurio lėšų neturtingosioms valstybėms turėtų būti padedama atlaikyti klimato kaitos padarinius.
Veteranė aktyvistė Jennifer Morgan, tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ vykdomoji direktorė, sakė, kad itin technokratiškos derybos neraminamai neatliepia problemos masto ir didėjančio visuomenės pasipiktinimo.
„Daluvavau šiose COP [konferencijose] 25 metus, ir dar niekada nesu mačiusi atotrūkio tarp to, kas dedasi už šiių sienų, ir to, kas vyksta lauke, – kalbėjo ji. – Paryžiaus sutarties širdis dar plaka, bet vos vos.“
