Europos Sąjunga sakė, kad šis žingsnis „atveria kelią atnaujinti partijų įsipareigojimą leisti šaliai žengti ES keliu“.
Premjeru tapo 58-erių Bosnijos serbų ekonomistas Zoranas Tegeltija. Jis ir jo ministrų kabinetas gavo 29 įstatymų leidėjų paramą 42 vietų parlamente.
Vis dėlto centrinė vyriausybė turi ribotus įgaliojimus, o Bosnijos politinis gyvenimas dažnai atsiduria aklavietėje dėl nesutarimų tarp musulmonų, serbų ir kroatų bendruomenių.
Dėl Z. Tegeltijos kandidatūros praėjusį mėnesį sutarė Bosnijos prezidiumas – musulmonas bosnis, katalikas kroatas ir ortodoksas serbas.
Bosnijos ir Hercegovinos valstybės vadovo funkcijas vykdanti trijų narių kolektyvinė institucija ištisus metus ginčijosi dėl bendradarbiavimo su NATO masto.
Bet kuriam prezidiumo priimamam sprendimui turi vienbalsiai pritarti visi jo nariai – tai yra dalis sudėtinio institucijų tinklo ir sprendimų priėmimo mechanizmo, sukurtų po karo ir skirto išlaikyti Bosnijoje trapią etninę pusiausvyrą.
Šalis atsilieka nuo savo kaimynių kelyje link narystės ES, nes reikalingos reformos dažnai būna užblokuojamos dėl politinių ir bendruomeninių nesutarimų.
Bosnija ir Hercegovina išreiškė norą tapti ES nare 2016 metais, bet jai dar nesuteiktas kandidatės statusas.
Daugumą mandatų visose trijose Bosnijos pagrindinėse bendruomenėse per 2018-ųjų spalio rinkimus iškovojo nacionalistinės partijos.
