Rusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valdybos Rostovo srities centro E („Ekstremizmas“) darbuotojai penkis mėnesius slapta per vaizdo kameras stebėjo visuomeninės organizacijos „Atvira Rusija“ aktyvistės Anastasijos Ševčenko miegamąjį.
A.Ševčenko miegamojo filmavimą, pažeidžiantį asmeninio gyvenimo neliečiamumo teisę, leido Rostovo prie Dono teismas.
Apie tai pranešė laikraštis „Novaja gazeta“, o pati A.Ševčenko nieko neįtarė. Slaptas filmavimas vyko 2018 metais, prieš moters suėmimą, bet išaiškėjo vėliau.
„Apie tai sužinojome praėjusį rudenį, o vaizdo įrašą mano mama pradėjo žiūrėti šią savaitę, – rašė socialiniuose tinkluose jos duktė Vlada. – Argi tai ne gėdinga? Gėdinga. Gėda saugumo tarnyboms!“
Kyla klausimas: kokiu tikslu tai buvo daroma?
„Per pusę metų policininkai nustatė, kad A.Ševčenko kelia grėsmę šalies gynybai, saugumui ir konstitucinei santvarkai. Tokios išvados padarytos dėl jos dalyvavimo žmogaus teisių gynimo konferencijoje ir miesto mitinge, kuris buvo suderintas su vykdomąja valdžia. Tačiau kam reikėjo stebėti miegamąjį?“ – klausė A.Ševčenkos advokatas Sergejus Adamišinas.
Po pusmečio stebėjimo aktyvistė buvo suimta dėl įtarimo įvykdžius nusikaltimą pagal straipsnį „Dalyvavimas organizacijos veikloje, kuri šalies teritorijoje pripažinta nepageidautina“.
Pagal šį straipsnį didžiausia bausmė – šešeri metai griežtojo režimo kolonijoje.
Tyrėjai tikino, kad A.Ševčenko bendradarbiavo su organizacija „Atvira Rusija“, įregistruota Jungtinėje Karalystėje. Jos rėmėjas – buvęs kompanijos „Jukos“ savininkas Michailas Chodorkovskis.
2017 m. organizaciją „Atvira Rusija“ Teisingumo ministerija pripažino nepageidautina. Bet A.Ševčenko ir jos advokatai tvirtina, kad jų klientė niekada nebendradarbiavo su užsienyje įregistruota „Atvira Rusija“.
Pasirodo, Rusijoje yra kita to paties pavadinimo 2016-aisiais įsteigta organizacija, bet šioji „Atvira Rusija“ niekada nebuvo pripažinta nepageidautina.
Vis dėlto policininkai laikosi nuomonės, kad A.Ševčenko – tos „angliškos“ organizacijos narė. Vadinasi, nusikaltėlė.
Beje, A.Ševčenko 2017-aisiais vadovavo kandidatės į Rusijos prezidentus Ksenijos Sobčiak rinkimų štabui Rostove, todėl dalyvavo televizijos debatuose su kitų kandidatų atstovais.
Pamatęs televizoriaus ekrane A.Ševčenko Nacionalinio išsivadavimo judėjimo šalininkas Aleksandras Šilčenka įteikė pareiškimą policijai. Jis reikalavo A.Ševčenko patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl darbo su nepageidaujama Rusijoje organizacija.
Tai pirmoji Rusijoje baudžiamoji byla, iškelta remiantis 2015 metais priimtu įstatymu „dėl nepageidaujamos veiklos“.
2019 metų sausį, po penkių mėnesių sekimo, A.Ševčenko buvo suimta. Tarnybos jai paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą, tačiau ji prašė teismo neapriboti jos laisvės dėl jos vaikų gerovės.
Be dviejų mokyklinio amžiaus vaikų, A.Ševčenko turėjo neįgalią dukterį, kuri nuo vaikystės buvo laikoma psichoneurologijos dispanseryje. Motina dažnai lankė dukterį ir kelis kartus per metus ją lydėjo į ligoninę.
Teismas nepatenkino A.Ševčenko prašymo su dukterimi pasimatyti. Atsitiko nepataisomas dalykas.
Praėjus savaitei po „ekstremistės“ namų arešto sunkiu bronchitu susirgusi jos 17-metė duktė Alina buvo paguldyta į ligoninę.
Paskutiniu momentu tyrėjas leido A.Ševčenko nuvykti į kliniką. Sausio 31-ąją jos duktė mirė – motina vos spėjo su ja atsisveikinti.
„Važiavau pas mirštančią dukterį, o tyrėjas skambino ir klausė, ar nepasukau į Ukrainos pusę“, – vėliau pasakojo A.Ševčenko.
A.Ševčenko – jau ne vienintelė rusė, kaltinama pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl dalyvavimo nepageidaujamų organizacijų veikloje.
Pagal šį straipsnį Krasnodare byla buvo iškelta organizacijos „Atvira Rusija“ regioninio skyriaus koordinatorei, vaikų chirurgei Janai Antonovai, kuri paviešino vaizdo įrašą apie mokyklų trūkumą mieste.
Čiuvašijoje renkami aktyvistą Jurijų Sidorovą kompromituojantys faktai. Ten „Atviros Rusijos“ skyrius padovanojo valdininkams George’o Orwello knygą „1984“ – to užteko, kad būtų pradėtas tyrimas.
Nieko nuostabaus, kad, pagal Levados centro apklausos duomenis, dabar jau beveik du trečdaliai – 63 proc. rusų mano, jog šalyje yra žmonių, nuteistų už savo politines pažiūras ar siekimą dalyvauti politiniame gyvenime.
