Kiekvieną vakarą šimtai gyvų kiaulių iš visos Kinijos ūkių atvežami į logistikos centrą, esantį Šendženo mieste.
Per naktį jos patikrinamos ar neserga jokiomis ligomis – ypač afrikiniu kiaulių maru (AKM) – ir perkeliamos į kitus sunkvežimius, ant kurių – žemyninės Kinijos ir Honkongo automobilių numeriai.
Iki saulėtekio mašinos nuvažiuoja beveik devynis kilometrus iki Man Kam To, nedidelio muitinės ir imigracijos kontrolės punkto, kur kiaulėms atliekamas papildomas vizualinis sveikatos patikrinimas prieš patenkant į Honkongą.
Po to jos patenka į Šeung Šujaus skerdyklą – didžiausią iš trijų vietos skerdyklų. Pagal naujas taisykles, skirtas užkirsti kelią AKM plitimui, ten jos paskerdžiamos per mažiau nei 24 valandas.
Ir tai daroma kiekvieną dieną su maždaug 1400 kiaulėmis.
Nemėgsta šaldytos mėsos
Kinai, dėl įvairių priežasčių, labiau mėgsta neseniai paskerstą kiaulieną, vištieną ir jautieną nei šaldytą.
Šis pomėgis yra pagrindinė priežastis, kodėl tokias ligas kaip paukščių gripas ir AKM yra taip sunku išnaikinti. Gyvi gyvūnai kasdien vežiojami per visą šalį, todėl kontroliuoti ligos plitimą būna nepaprastai sunku.
Neseniai Kinijoje išplitęs koronavirusas taip pat siejamas su „šlapiu“ turgumi esančiu šalies rytuose, Uhano mieste. Kaip ir daug kitų kvėpavimo takų ligų, virusas iš pradžių buvo perduotas iš gyvūnų žmonėms. Dabar nustatytas, kad jis perduodamas ir žmogaus žmogui.
Nors ši problema yra plačiai žinoma, tokio tipo turgūs – didelė kinų gyvenimo dalis. Vadinamajame „šlapiajame“ turguje Šendženo mieste vaikšto šimtai žmonių, atvykusių vos prašvitus. Ant prekystalių sudėti raudonuojantys kiaulienos gabalai, kai kurie jų kabo ir yra apsupti zvimbiančių musių.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės mieliau renkasi pirkti mėsą turguje ir vengia šaldytos mėsos prekybos centruose, yra ta, kad mėsos šaldymas Kinijoje ėmė populiarėti visai neseniai. Dauguma miesto gyventojų jau turi šaldytuvus, tačiau neturtingi kaimo gyventojai dažniausiais jais nesinaudoja.
Daugybė pirkėjų, ypač vyresnio amžiaus, vis dar turi įprotį pirkti šviežiai paskerstą mėsą. Jie teigia, kad apie mėsos kokybę supranta iš kvapo, spalvos ir koks jausmas ją palietus.
Nepratę prie šaldytuvų
„Kai kalbuosi su savo mokiniais aš jiems sakau: „Terminas šlapia, „šviežia" mėsa man skamba šlykščiai“. Aš užaugau Vokietijoje, kur valgoma tik šaldyta mėsa, – sako Honkongo miesto universiteto veterinarijos dėstytojas Dirkas Pfeifferis. – Kai aš jų paklausiu, kodėl jie taip daro, jie man sako įvairias, subjektyvias priežastis, tokias kaip „dėl to skanesnė sriuba“ arba „žinojimas, kad tai buvo gyvas gyvūnas, o ne kokia nors dvėseliena, leidžia pasitikėti mėsos kokybe“.
Anot D.Pfeifferio, „šlapieji“ turgūs sukelia žmonėms nostalgiją. Dauguma jų kilę iš kaimo vietovių, kur mėsa būdavo perkama tik tokiose vietose, o šaldytuvai nebuvo naudojami.
Ten, kur tokie turgūs yra įprasti, prekybos centrai gali atrodyti svetimi ir lyg ne vietoje.
„Aš manau, kad vyresniems žmonėms yra svarbu nueiti į turgų, susitikti su kitais žmonėmis, pasikalbėti“, – sako D.Pfeifferis. Tačiau, anot vyro, tai, kaip Kinijoje vyksta prekyba gyvūnais yra „absoliuti katastrofa“ kalbant apie gyvūnų ligas ir gerovę.
Maždaug prieš metus, kol dar nebuvo kilęs nerimas dėl AKM, beveik 4000 kiaulių buvo pervežamos kasdien. Gyvūnai, kurie buvo laikomi itin prastomis sąlygomis, Honkonge būdavo skerdžiamos po penkių dienų, taip leidžiant plisti įvairioms ligoms.
Anot Australijos Grifito universiteto ekspertės Deborah Cao, ką tik paskerstų gyvūnų prekybą skatina kultūrinis suvokimas apie gyvūnų gerovę.
„Pagrindinė problema yra žmonių suvokimas, kad gyvūnai yra paprasčiausiai maistas, įrankis ar daiktas, kuriam galima daryti ką tik nori“, – sako ji. Moteris teigia, kad žmonės nesupranta, kad gyvūnai gali kentėti ir jausti skausmą.
Parengta pagal „The Guardian" inf.
