Šalis perspėjo dėl „dar vieno pavojingo piko“ per daugiausiai aukų Artimųjų Rytų regione pareikalavusį protrūkį.
„Žmonės atrodo galvojantys, kad koronavirusas baigėsi, kai kurie pareigūnai taip pat mano, kad viskas“ grįžo į normalias vėžes, sakė sveikatos apsaugos ministras Saeedas Namaki.
„Koronavirusas ne tik kad toli gražu nesibaigė: bet kuriuo metu galime pamatyti [dar vieną] pavojingą piką“, – sakė jis, duodamas interviu televizijai.
Tuo metu Švedijoje, pirmą kartą nuo kovo, per 24 valandas nefiksuota nė viena nauja mirtis, siejama su koronavirusu, pranešė nacionalinė sveikatos tarnyba.
Iš viso Skandinavijos šalyje, oficialiais duomenimis, per COVID-19 pandemiją nuo kovo 11 dienos mirė beveik 4 400 žmonių. Apie 37 500 gyventojų užsikrėtė.
Santykinai didelis mirčių rodiklis, skaičiuojant 10 mln. gyventojų, pirmiausiai siejami su infekcijomis slaugos namuose sostinėje Stokholme ir jo apylinkėse. Priešingai nei daugelis kitų šalių, Švedija neuždarė mokyklų ir darželių. Piliečiai tik buvo paprašyti laikytis distancijos ir reguliariai plautis rankas.
Švedijoje 100 000 gyventojų tenka 39,6 mirtys nuo koronaviruso. Norvegijoje atitinkamas rodiklis yra 4,4, Danijoje – 9,7, Suomijoje – 5,6. Tačiau 10,3 mln. gyventojų turinti Švedija vis dar atsilieka nuo tokių Europos šalių kaip Prancūzija (42,4 mirties atvejai 100 000 gyventojų), Jungtinė Karalystė (55,5), Italija (54,4) ar Ispanija (57,3).
Švedijos vyriausiasis virulogas Andersas Tegnellis pabrėžė, kad, kad reikia būti atsargius, lyginant mirčių rodiklius. „Švedijoje kiekvienas, kuriam nustatyta COVID-19 liga ir kuris per 30 dienų miršta, laikomas COVID-19 auka, nepriklausomai nuo mirties priežasties“, - sakė jis.
Švedijos vyriausybė buvo kaltinama, kad, nesiimdama nuoseklių priemonių kovoje su virusu, stato ant kortos savo piliečių gyvybes.
Sekite birželio 1 d. naujienas apie koronavirusą pasaulyje portale lrytas.lt.
