Tai, jog prie JAV ambasados Varšuvoje keli juodaodžiai asmenys atėjo su plakatais „Nevadinkite manęs murzynėm“, papiktino daugybę lenkų. Nors žodžio „murzyn“ kilmę Lenkijos kalbininkai sieja su senoviniu žodžiu „murzyc“, reiškusiu smaluoti arba susitepti, dauguma lenkų nemato nieko blogo taip vadinant tamsiaodžius.
Šio žeminančio išsireiškimo jau keliolika metų ragina atsisakyti Lenkijos afrikiečių draugija (LAD), tačiau į tokius kvietimus niekas iki tol nekreipė dėmesio. Šį kartą kilo didžiulės aistros, tačiau jas sukėlė ne tiek LAD narių demonstracija, kiek lenkų kalbos mokytoja Katarzyna Fiolek iš nedidelio Sochačevo miestelio.
Mokytoja parašė peticiją Švietimo ministrui Dariuszui Piontkowskiui, reikalaudama pašalinti iš pradinukų mokymo programos rašytojo Henriko Senkevičiaus apysaką „Dykumose ir giriose“.
1905 metais Nobelio premiją gavęs rašytojas šiame romane apie nuotykius Afrikoje tamsiaodžius ne tik vadina murzinais bet ir juos vaizduoja kaip tingius ir kvailus.
1911 metais parašytą ir į 21 kalbą išverstą kūrinį K.Fiolek pavadino rasistiniu ir pareiškė, kad apsakymo herojaus tarnas, berniukas vardu Kali „turi G.Floydo veidą“.
K.Fiolek pakvietė tautiečius internete pasirašyti po peticija, tačiau po kelių dienų peticiją atšaukė, nes išsigando grasinimų susidoroti. Mokytoja skubiai uždarė visas savo paskyras socialiniuose tinkluose, o spaudai pareiškė „nenoriu žūti per H.Senkevičių“.
K.Fiolek prasitarė, kad ją užplūdo tūkstančiai laiškų, kuriuose kraštiečiai nacionalistai ją plūdo ir grasino susidoroti už tai, kam šmeižia tautos pasididžiavimą H.Senkevičių. Minėti internautai tuo pačiu tvirtino, kad žodis „murzyn“ yra tradicinis lenkiškas, nieko nežeminantis ir jo negalima drausti.
Panašiai tvirtino ir dešinioji žiniasklaida, tačiau jų argumentus negailestingai sukritikavo literatūros profesorius Janas Blonskis. Pastarasis priminė, jog „Dykumose ir giriose“ Vakarų Europoje yra spausdinama su prierašu, kad tai kolonialistinė literatūra.
Tokiose knygose baltaodžiai buvo vaizduojami, kaip protingi, garbingi ir atnešantys civilizacinę pažangą, o jų užkariavimai, žudymai ir pavergimai vykdomi kilniems tikslams. J.Blonskis priminė ir tai, kad „Dykumose ir giriose“ buvo parašyta tada, kai jau Vakarų Europoje ėmė rodytis kritiškų rašinių apie kolonializmą Afrikoje.
J.Blonskio nuomone minėtą apysaką mokyklose reiktų palikti tik tuo atveju, jei ji būtų nagrinėjama vyresnėse klasėse kaip istorinio rasizmo ir kolonijinės imperijos liudijimas. Tokiai nuomonei pritarė ir garsus keliautojas, kultūrologas bei geografas Pawelas Cywinskis.
Šis apysakos pradinukams siūlo nebeduoti skaityti ne tik dėl tamsiaodžių vadinimo murzinais, bet ir dėl neigiamų stereotipų apie Afrikos gyventojus diegimo.
