Deja, dar prieš pandemiją gauti naujausi duomenys apie pameistrystę, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą anaiptol nedžiugino: daugiau kaip 20 proc. suaugusių europiečių vis dar stinga pagrindinių raštingumo įgūdžių, daugiau kaip 70 proc. Europos įmonių nurodo, kad įgūdžių trūkumas joms kliudo plėtoti verslą, o viena iš keturių MVĮ pažymi, kad labai sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų.
Koronaviruso pandemija tik dar labiau sustiprino įgūdžių tendencijas darbo rinkoje, todėl tiek pokyčių poreikis, tiek jų galimybės dar labiau išryškėjo.
Tikimasi, kad perėjus prie efektyvaus išteklių naudojimo, žiedinės, skaitmeninės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2030 m. bus sukurta daugiau kaip 1 mln. darbo vietų, kad vien dirbtinis intelektas ir robotika per ateinančius 5 metus visame pasaulyje sukurs beveik 60 mln. naujų darbo vietų.
Tuo tarpu kitos darbo vietos gali keistis arba net išnykti, todėl dėl demografinių pokyčių Europa privalės išnaudoti visus savo gabumus ir įvairovę.
Gyvename žaliųjų ir skaitmeninių permainų, dėl kurių sparčiai keičiasi europietiškas gyvenimo, darbo ir sąveikos būdas, laikais. Pasaulinė pandemija visų pirma paspartino perėjimą prie skaitmeninių technologijų ir nuotolinis darbas bei mokymasis tapo netikėta realybe milijonams darbuotojų.
Ką jau kalbėti apie tas ypatingas pastangas išmokyti savo tėvus naudotis vaizdo skambučių programėlėmis.
Visa tai rodo, kad atėjo metas Europos Sąjungai keisti įgūdžių paradigmą.
Europos Komisija įsitikinusi, kad geriausia investicija į ateitį yra investicija į žmones. Ką tik mūsų priimta naujoviška Europos įgūdžių darbotvarkė kaip tik tam ir skirta.
Darbotvarkės, parengtos remiantis 12 veiksmų rinkiniu, tikslas – sudaryti galimybes žmonėms visą gyvenimą ugdyti įgūdžius ir skatinti investicijas į žmonių įgūdžius visoje Europoje.
Tam, kad mūsų ekonomika atsigautų, reikia užpildyti įgūdžių spragas, suaugusiesiems reikia suteikti darbo, o jaunimui – galimybę mokytis, reikia skatinti verslumą.
Blogai tai, kad per nuosmukį sunku nuspėti, kas neteks darbo. Jau matome, jog labiausiai pagalbos reikia tiems, kas buvo išleisti nemokamų atostogų ar iš viso atleisti, kad galėtų gauti panašų darbą arba pradėti visiškai naują karjerą.
Mūsų naujasis įgūdžių paktas suburs tuos, kurie gali kartu investuoti į įgūdžius, padės centralizuoti mokymo įsipareigojimus ir plačiai skleisti informaciją apie įgūdžius, kuria viešosios ir privačios užimtumo tarnybos galės naudotis, kad nukreiptų žmones ten, kur, kaip žinome, trūks įgūdžių ir daugės įsidarbinimo galimybių.
Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama pramonės ekosistemoms, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, sveikatos, statybos, automobilių, transporto ir turizmo sektoriams. Derindami investicijas į įgūdžius prie ekonomikos poreikių naudos galime turėti visi. Pandemija mums priminė, kokie svarbūs mums sveikatos priežiūros darbuotojai.
Prognozuojama, kad šiame sektoriuje bus sukurta daugiau kaip 830 000 naujų darbo vietų. Skaičiuojant kartu su pakaitinių darbuotojų poreikiu, per ateinančius 10 metų sveikatos priežiūros sektoriuje bus sukurta 8 mln. darbo vietų. Norint užtikrinti aukštą atsparumo lygį bei teisingumą ir paskatinti tvarų konkurencingumą visoje ES, labai svarbu užpildyti įgūdžių spragas ir investuoti į plataus užmojo kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijas.
Įgyvendindama ryžtingą naują įgūdžių politiką, Europos Komisija nustatė plataus užmojo kiekybinius tikslus ateinantiems 5 metams: kasmet turi mokytis 120 mln. žmonių arba 70 proc. suaugusiųjų turi turėti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Kartu su iniciatyvomis sutelkti kolektyvinius veiksmus nustatėme aiškią strategiją, kurios paskirtis – užtikrinti, kad įgūdžiai būtų tiesiogiai susieti su darbo vietomis, kad būtų kuriamos visapusiškos ir įtraukios suaugusiųjų mokymosi sistemos, kurios padėtų atnaujinti įgūdžius pereinant iš vienos darbo vietos į kitą visose valstybėse narėse.
Taip pat mes padėsime žmonėms rasti tam reikalingo laiko ir lėšų, pavyzdžiui, išnaudojant individualių mokymosi sąskaitų galimybes. Be to, pateikėme keletą rekomendacijų dėl profesinio mokymo, kuriose nustatyti pagrindiniai tikslai: padidinti dirbančių absolventų dalį bent iki 82 proc. ir užtikrinti, kad bent 60 proc. neseniai pameistrystės programas baigusių asmenų gautų naudos iš mokymosi darbo vietoje.
Labai svarbu, kad tai, ką darome įgūdžių srityje, atitiktų mūsų vertybes. Europai tai reiškia užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje – kad visiems žmonėms, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, įskaitant migrantų kilmės asmenis, būtų suteiktos vienodos galimybės įgyti papildomų įgūdžių. Ir tai turėtų vykti visur teritorijos – nuo didelių miestų iki kaimo ar atokių vietovių visoje ES. Taip mes suvokiame europietiškas vertybes.
Mūsų žemynas turi puikią mokymosi tradiciją – Europos istorija yra nuostabi kūrybiškumo, atradimų ir pažangos istorija. Tai vyrų ir moterų, pasiryžusių tobulėti ir tobulinti savo šalį, istorija. Žinia, nė viena sistema neatlaikytu laiko išbandymo, jei nebūtų atnaujinama.
Atėjo metas, kai Europa anksčiau sukurtus įgūdžius priderinti prie ateities poreikių. Bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir pramonės atstovais galime padėti įgyvendinti konkurencingą, perspektyvią ir socialiai teisingą įgūdžių revoliuciją.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas
