Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas Rafalas Trzaskowskis, opozicinės partijos „Pilietinės platforma“ (PO) kandidatas, gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius 99,7 proc. apylinkių.
Vis tik galutiniai rezultatai galėtų šiek tiek skirtis.
Pasak valstybinės rinkimų komisijos pirmininko Sylwester'o Marciniako, dar negauti duomenys iš penkių Lenkijos ir devynių užsienio (Briuselio, Londono ir Mančesterio) apylinkių.
Jei bus patvirtinti preliminarūs rezultatai, šie rinkimai baigsis vienu mažiausių skirtumų per visą Lenkijos istoriją, o tai atspindėtų didelį susiskaldymą šioje Europos Sąjungos valstybėje.
Sekmadienį įvykęs balsavimas turėjo būti surengtas dar gegužės mėnesį, tačiau buvo atidėtas dėl rimtų politinių nesusitarimų.
Rinkimai vainikavo karčią kampaniją, kurioje vyravo kultūros klausimai, o vyriausybė, valstybinė žiniasklaida ir įtakinga Katalikų Bažnyčia vieningai rėmė A. Dudą.
Valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ partijos palaikomas A. Duda agitavo už tradicines vertybes ir socialines išlaidas, siekdamas antros penkerių metų kadencijos šioje daugiausia katalikiškoje valstybėje.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus lenktynėms, jis pakrypo dar labiau į dešinę, ieškodamas naujų rinkėjų. A. Duda ėmėsi prieš gėjus nukreiptos retorikos, smerkdamas LGBT teisių judėjimą kaip už komunizmą pavojingesnę „ideologiją“.
A. Dudos rinkimų kampanija, pasitelkdama senus antisemitinius tropus, taip pat teigė, kad R. Trzaskowskis „išduos“ lenkų šeimas žydų interesams.
Lenkijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno didžiausia žydų bendruomenė Europoje, bet per Holokaustą daugumą jos narių išžudė naciai.
Pasak ekspertų, rinkimų rezultatai reiškia, kad valdančioji partija, kritikuota šalyje ir užsienyje dėl kontraversiškų teismų sistemos reformų, daugelio nuomone, varžančių demokratines laisves, patirs vis labiau savo jėgomis pasitikinčios opozicijos spaudimą.
„Nepaisant Trzaskowskio pralaimėjimo, jo stiprus pasirodymas atrodo kaip nauja pradžia, nauja dinamika opozicijai“, – vietos žiniasklaidai sakė Varšuvos universiteto politologas Andrzejus Rychardas.
„Esame ant labai reikšmingų pokyčių Lenkijos politinėje scenoje slenksčio“, – pridūrė jis ir pastebėjo: „Trzaskowskis atrodo nusiteikęs vadovauti opozicijai.“
„Lenkija skilusi pusiau“
Vyriausybei gresia didelių iššūkių dėl koronaviruso pandemijos, kurios padariniai stumia Lenkiją į recesiją – pirmąją šaliai nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius.
A. Duda pažadėjo apsaugoti labai populiarias socialinių išmokų programas, įvestas PiS vyriausybės.
„Lenkija yra skilusi pusiau“, – sakė Varšuvos technologijų universiteto Verslo mokyklose profesorius Witoldas Orlowskis. Jis prognozavo, kad šalies laukia „labai sunkus laikotarpis“.
„Viena vertus, net ir ši menka pergalė yra PiS sėkmės, leisianti jai toliau valdyti – bent jau techniškai, – aiškino jis. – Kita vertus, socialinė ir ekonominė padėtis blogės, o rinkėjai didžiąja dalimi kaltins PiS.“
Komentuodami padėtį užsienio politikos fronte ekspertai sako, kad A. Dudos glaudūs ryšiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali atsigręžti kitu galu, jeigu Amerikos lyderis nebūtų perrinktas ateinantį lapkritį.
Per rinkimus A. Duda buvo ypač tvirtai palaikomas kaimiškose vietovėse ir miesteliuose, taip pat rytinėje šalies dalyje. R. Trzaskowskiui geriau sekėsi didžiuosiuose miestuose ir vakarų regionuose, besiribojančiuose su Vokietija.
„Šių rinkimų rezultatai – pusiau pasidalijusi Lenkija, kurios ateitis ne itin rožinė, nes bus sunku sumažinti susiskaldymą ir atkurti ryšį tarp abiejų pusių“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Kazimierzas Kikas.
A.Duda jau sekmadienį skelbė pergalę
Kaip vėlų sekmadienio vakarą pranešė televizija TVN 24, perrinkimo siekęs prezidentas A.Duda tikriausiai gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas iš liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinės platforma“ (PO) Rafalas Trzaskowskis – 49,6 proc. balsų.
Skirtumas tarp abiejų kandidatų tesiekė 0,8 proc. ir neviršija „Ipsos“ apklausos statistinės paklaidos – dviejų procentinių punktų, todėl šis tyrimas nesuteikia galimybės prognozuoti, kas laimėjo balsavimą.
Lenkijos vadovas A. Duda suskubo paskelbti pergalę rinkimuose.
„Tegyvuoja Lenkija! Laimėti prezidento rinkimus, kuriuose rinkėjų aktyvumas siekė 70 proc., kažkas neįtikėtino. Esu sujaudintas. Dėkoju jums visiems, mano tėvynainiai“, – teigė prezidentas A. Duda.
Tuo metu R. Trzaskowskis vis dar viliasi išplėsti pergalę prieš A. Dudą.
„Rezultatai glaudūs, bet esu visiškai įsitikinęs, kad laimėsime“, – sakė R. Trzaskowskis ir pridūrė, kad, nepaisant galutinio rezultato, „mes jau laimėjome“.
Lenkijos piliečiai Vilniuje prezidento rinkimuose ryškia persvara palaikė R. Trzaskowskį
Lenkijos piliečiai Vilniuje balsuodami šalies prezidento rinkimuose ryškia persvara palaikė Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį.
Kaip rodo rinkimų komisijos Vilniuje duomenys, R. Trzaskowskis antrajame prezidento rinkimų ture sekmadienį Vilniuje surinko 352 balsus, tuo metu dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda sulaukė 129 rinkėjų palaikymo.
Iš viso Lietuvos sostinėje balsavo 481 rinkėjas, 141 jų – iš anksto nesiregistravę, o turėję pažymas, jog gali balsuoti užsienyje, t.y. atvykusieji į Vilnių trumpam.
Rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis BNS tvirtino, kad įtakos rezultatams Lietuvoje turėjo lenkų turistai.
„Taip, mes matome, kad rinkimai pačioje Lenkijoje ir apklausos rodo visiškai kitus rezultatus, nei Vilniuje. Turistai labai įtakoja, matome turistų preferencijas, kartu su vietiniais Lenkijos piliečiais, kurie gyvena Lietuvoje. Asmeniškai, nemanau, kad tai yra rezultatas, kuris atvaizduoja visos Lenkijos situaciją“, – sakė M. Sokalskis.
Valstybinė rinkimų komisija nurodė, kad pirmieji oficialūs rezultatai tikriausiai bus paskelbti anksti pirmadienį.
