Nepaprastoji padėtis leidžia sumažinti biurokratines kliūtis ir padeda vyriausybei paspartinti sprendimų priėmimą nelaimių, tokių kaip žemės drebėjimai, potvyniai ir kitos katastrofos, atveju.
Italija pirmoji iš Europos valstybių susidūrė su koronaviruso krize. Ilgiau nei du mėnesius šalyje galiojęs karantinas sudavė skaudų smūgį jos ekonomikai.
Įsakas dėl nepaprastosios padėties turėjo baigti galioti liepos 31 dieną.
Italijos Senatas antradienį vakare pritarė nepaprastosios padėties pratęsimui. Trečiadienį Senato pavyzdžiu pasekė parlamento žemieji rūmai. Už nepaprastosios padėties pratęsimą pasisakė 286 deputatai, prieš – 221, penki įstatymų leidėjai per balsavimą susilaikė.
„Nelaimei, pandemija dar nesibaigusi, nors jos poveikis mažesnis ir geografiškai ribotas“, – sakė ministras pirmininkas Giuseppe Conte trečiadienį.
Jis patikino įstatymų leidėjus, kad nepaprastosios padėties pratęsimas nebūtinai reiškia, kad vėl bus skelbiamas karantinas.
Italijoje per parą užfiksuotas didžiausias naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius nuo liepos 23-iosios
Italijoje pastarąją parą nustatyti 289 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Tai – didžiausias skaičius nuo liepos 23 d., tada buvo išaiškinti 306 infekuotieji. Tokius duomenis trečiadienį pateikė Sveikatos apsaugos ministerija.
Per pastarąsias 24 valandas Italijoje koronaviruso aukomis tapo dar šeši žmonės, tad bendras mirusių infekuotųjų skaičius išaugo iki 35 129.
Iš viso nuo pandemijos pradžios šalyje Covid-19 buvo nustatytas 246 776 žmonėms.
Pasak Aukščiausiojo sveikatos instituto vadovo Silvio Brusaferro, anksčiau vidutinis užsikrėtusiųjų amžius viršijo 70 metų, o dabar jis sudaro apie 40 metų. Jis taip pat pažymėjo, kad 30 proc. visų užsikrėtusiųjų, kuriems koronavirusas buvo diagnozuotas liepos 6-19 dienomis, yra besimptomiai infekcijos nešiotojai.
