Per Generalinę Asamblėją, šiemet dėl koronaviruso surengtą beveik vien virtualiai, D. Trumpas pasakė kalbą, visiškai atitinkančią jo rinkimų kampanijos dvasią, ir net pavartojo frazę „Kinijos virusas“.
„Privalome patraukti atsakomybėn šalį, paleidusią šį užkratą į pasaulį – Kiniją“, – kalbėjo D. Trumpas iš anksto įrašytame kreipimesi į Generalinę Asamblėją, kur šiemet kiekvienai šaliai Niujorke gali atstovauti tik po vieną delegatą.
D. Trumpas, išvedęs JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo, užsipuolė Kiniją dėl jos išmetamo anglies dioksido ir plastiko.
„Tiems, kas puola išskirtinius Amerikos ekologinius rodiklius, bet ignoruoja Kinijos nevaldomą taršą, aplinka nerūpi. Jie tik nori nubausti Ameriką. Ir aš to nepalaikysiu“, – kalbėjo JAV vadovas.
D. Trumpas taip pat vėl kritikavo Kinijos vaidmenį dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos, apkaltinęs Pekiną leidus koronavirusui, pirmąkart aptiktam praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste, „palikti Kiniją ir užkrėsti pasaulį“.
„Kinijos vyriausybė ir Pasaulio sveikatos organizacija, kurią faktiškai kontroliuoja Kinija, neteisingai pareiškė, jog nėra jokių įrodymų, kad [virusas] būtų perduodamas žmogui žmogaus“, – kalbėjo D. Trumpas, turėdamas galvoje pirmuosius PSO pranešimus, kurie vėliau buvo atnaujinti.
D. Trumpas jau yra pareiškęs, kad jo šalis traukiasi iš PSO.
JAV indėlis sudarė didžiausią dalį šios Jungtinių Tautų agentūros biudžete.
Kritikų teigimu, D. Trumpas bando permesti kaltę dėl savo tvarkymosi su COVID-19 Jungtinėse Valstijose, kur nuo infekcijos jau mirė per 200 tūkst. žmonių – daugiau nei kurioje nors kitoje šalyje.
Jo varžovas lapkričio 3-osios rinkimuose demokratas Joe Bidenas yra pažadėjęs, kad jo pergalės atveju Jungtinės Valstijos liks PSO.
„Didysis trūkis“
Pasaulio šalių lyderių buvo paprašyta savo kalbų vaizdo įrašus atsiųsti likus kelioms dienoms iki JT Generalinės Asamblėjos, kad būtų išvengta techninių nesklandumų, tad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) nebūtų galėjęs spontaniškai atsikirsti D. Trumpui, jei būtų to panorėjęs.
Tačiau Kinijos ambasadorius prie JT Zhang Junas pristatydamas Xi Jinpingo kalbą pareiškė, kad Pekinas „atmeta [D. Trumpo] nepagrįstus tvirtinimus“.
„Tarptautinei bendruomenei iš tikrųjų sunkiai kovojant su COVID-19, Jungtinės Valstijos skleidžia politinį virusą čia, Generalinėje Asamblėjoje“, – žurnalistams kiek vėliau sakė diplomatas.
Kinijos prezidentas savo gana ramioje kalboje perspėjo pasaulį „nepolitizuoti“ kovos su koronavirusu.
Xi Jinpingas sakė, kad Kinija skirs dar 15 mln. dolerių JT kovos su koronavirusu fondui.
„Kinija neketina įsitraukti į Šaltąjį karą“, – pareiškė jis savo kalboje bei paragino pasaulį vengti „įkliūti į civilizacijų susidūrimo spąstus“.
A. Guterresas savo ruožtu paragino pasaulį neleisti, kad tarp JAV ir Kinijos kiltų Šaltasis karas, ir nutraukti konfliktus, kad pagrindinį dėmesį galima būtų skirti kovai su COVID-19 pandemija.
„Mes privalome padaryti viską, kad išvengtume Šaltojo karo“, – sakė A. Guterresas, pradėdamas metinę JT Generalinę Asamblėją.
„Mes judame labai pavojinga kryptimi. Mūsų pasaulis negali sau leisti ateities, kurioje dvi didžiausios ekonomikos sukelia Didįjį trūkį pasaulyje – kiekviena su savo prekybos ir finansinėmis taisyklėmis ir internetu, ir dirbtinio intelekto pajėgumais“, – sakė JT vadovas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV ir Kinijos.
Įtampa Kinijos ir JAV santykiuose išaugo pastaraisiais mėnesiais, JAV prezidentui apkaltinus Pekiną dėl COVID-19 pandemijos, nusinešusios maždaug 950 tūkst. gyvybių visame pasaulyje ir aptemdžiusios jo siekį būti perrinktam prezidentu.
Ragina nutraukti konfliktus
A. Guterresas taip pat ragino nutraukti ginkluotus konfliktus ir sutelkti jėgas kovai su koronavirusu.
Jis atkreipė dėmesį į jau pasiektą pažangą, įskaitant paliaubas Kolumbijoje ir Kamerūne.
JT vadovas paragino iki metų pabaigos paskelbti paliaubas viso pasaulio konfliktuose.
A. Guterresas taip pat atvirai sukritikavo dešiniuosius judėjimus koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Populizmas ir nacionalizmas žlugo. Šie požiūriai, siekiant pažaboti virusą, dažnai akivaizdžiai pablogindavo reikalus“, – kalbėjo jis.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, kuris pats buvo užsikrėtęs koronavirusu, savo kalboje kaltino brazilų žiniasklaidą skleidžiant paniką.
Įprastais metais JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja apie 10 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, bet tai neįsivaizduojama tokiu metu, kai šalys įvedusios griežtus reikalavimus dėl kelionių, kuriais siekiama stabdyti COVID-19 plitimą.
Kadangi asmeninių susitikimų ir apsikeitimų nuomonėmis nebus, kai kurie JT dirbantys diplomatai klausia, ką šiemet galima pasiekti.
Vis dėlto JT šio viršūnių susitikimo kuluaruose rengia teminius susitikimus – taip pat virtualius – dėl tokių svarbių klausimų kaip koronaviruso pandemija, klimato kaita, bioįvairovė, politiniai neramumai Libijoje ir Libane.
