Po teroro atakos Prancūzijos tonas griežtėja: „Viskam yra ribos“

Po to, kai peiliu ginkluotas asmuo Nicos bažnyčioje nužudė tris žmones ir dar kelis sužeidė, Prancūzijos valdžia pažadėjo prieš islamiškąjį ekstremizmą laikytis tvirtai. Tai padaryti ji siekia „pasiųsdama musulmonų pasauliui taikos žinutę“.

Pasisakęs prieš radikalųjį Islamą Prancūzijos prezidentas pats tapo musulmonų pykčio taikiniu.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Pasisakęs prieš radikalųjį Islamą Prancūzijos prezidentas pats tapo musulmonų pykčio taikiniu.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>imago/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>imago/Scanpix nuotr.
Vienuolės padėjo gėlių išpuolio vietoje prie bažnyčios Nicoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vienuolės padėjo gėlių išpuolio vietoje prie bažnyčios Nicoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>imago/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>imago/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį Nicoje įvykdyta teroro ataka.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2020-10-30 22:18, atnaujinta 2020-11-02 11:42

„Jei mes vėl būsime užpulti, ar dėl savo vertybių, laisvės supratimo, ar dėl galimybės savo žemėje laisvai tikėti, mes neketiname šių dalykų atsisakyti“, – po pokalbio su policija ir specialiosiomis tarnybomis teigė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Nicos meras Christianas Estrosi, kartu su prezidentu lankęsis įvykio vietoje, tviteryje pranešė, kad viena iš aukų, pagyvenusi moteris, buvo nužudyta nukertant galvą maždaug 9 valandą ryto ketvirtadienį, tačiau nepasidalino detalesne informacija, kaip kiti du žmonės buvo nužudyti. Jis pranešė, kad įtariamasis sulaikytas.

Prancūzijoje ketvirtadienį įvyko bent dar dvi atakos, kuriose užpuolikai buvo ginkluoti peiliu. Saudo Arabijos Jedos mieste užpuolikas aštriu daiktu sužeidė Prancūzijos konsulato apsauginį. E. Macronas tiki, kad šie nusikaltimai tarpusavyje susiję.

Prancūzijos prezidentas šiuo metu turi tvarkytis su dviemis milžiniškomis krizėmis – vėl sustiprėjusiu džihadistų smurtu ir koronaviruso pandemija. Karantinas, kuris prasideda penktadienį, sulaikys gyventojus nuo vaikštinėjimo ir užleis gatves policijai ir saugumo tarnyboms, kovojančioms su terorizmu.

Mokykloms ir bažnyčioms apsaugoti pradėta saugumo operacija „Sentinelle“. Karių skaičius joje padidintas nuo 3 iki 7 tūkst.

Prancūzija nėra paniekos ar atmetimo šalis, tai toleracijos šalis, neklausykite tų, kurie nori pasėti nepasitikėjimą, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drianas Nacionalinėje asamblėjoje Paryžiuje. – Musulmonų religija ir kultūra yra Prancūzijos ir Europos kultūrų dalis, mes ją gerbiame.“

Šis pareiškimas buvo aiškus bandymas sušvelninti antiprancūziškų nuotaikų bangą, sukeltą po E. Macrono šio mėnesio pradžioje išsakytų tikslų apsaugoti pasaulietines respublikos vertybes ir kovoti su ekstremistine ideologija. Jis apibūdino islamą kaip „krizę patiriančią“ religiją, tačiau priminė, kad stigmatizuoti musulmonus neteisinga.

Po to, kai spalio 16 mokytojui Samueliui Paty iš keršto už pranašo Mohameto karikatūrų rodymą mokiniams buvo nupjauta galva, E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra įtraukta į „egzistencinę kovą“. Mokytojo pagerbimo ceremonijoje jis pabrėžė, kad „karikatūrų nebus atsisakyta“.

Prancūzijoje teisė į piktžodžiavimą prieš religiją yra saugoma įstatymo, kaip sudėtinė žodžio laisvės dalis, tačiau daugumai musulmonų jų pranašo vaizdavimas yra didžiulis įžeidimas.

Situacija komplikavosi, kai kurios musulmoniškos šalys paskelbė boikotą prancūziškoms prekėms. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas asmeniškai užsipuolė E. Macroną pareikšdamas, kad šis kursto religinį nepakantumą. Savo vidinėse grupėse internete ekstremistai sulygino Prancūzijos lyderio pastarojo mėnesio pasisakymus su kryžiaus žygio paskelbimu.

„Šioje dramoje matome, kad neapykanta iš virtualios erdvės greitai pereina į smurtą realybėje. Žodžiai ir veiksmai turi pasekmes, o Prancūzija niekada nepamiršta, – sakė J. Le Drianas. – Mes niekada neisime į kompromisus dėl savo humanistinių vertybių, laisvės, mūsų demokratijos ir pliuralizmo modelio.“

Nicos mero C. Estrosi komentarai buvo ženklas, kad tragedijų akivaizdoje Prancūzijos tonas griežtėja.

„Viskam yra ribos, – sakė jis. – Prancūzijai atėjo laikas nebesivadovauti taikos laiko įstatymais ir visam laikui išrauti islamofašizmą iš savo teritorijos.“

Nicos užpuoliko istorijoje – dar daugiau nerimą keliančių faktų

Vyras, kuris ketvirtadienį nužudė tris žmones bažnyčioje Prancūzijos Žydrosios pakrantės Nicos mieste, yra 21 metų amžiaus migrantas iš Tuniso, vardu Brahimas Aouissaoui.

B. Aouissaoui rugsėjį atvyko į Italijai priklausančią Lampedūzos salą, kur vietinės valdžios nurodymu turėjo karantinuotis dėl koronaviruso grėsmės. Po to jis buvo išleistas į Italijos teritoriją. Tyrėjams artimi šaltiniai pranešė naujienų agentūrai AFP, kad spalio pradžioje jis atvyko į Prancūziją.

Prancūzijos valdžia praneša, kad kai policija jį pašovė įvykio vietoje B. Aouissaoui su savimi neturėjo jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų, išskyrus Italijos Raudonojo kryžiaus išduotą popierių, kuriame buvo jo vardas. Asmuo nebuvo pateikęs prašymo dėl politinio prieglobsčio Prancūzijoje gavimo.

Sicilijos prokurorai patvirtino, kad būsimasis teroristas B.Aouissaoui atvyko į Lampedūzą rugsėjo 20, praleido 14 dienų karantino laive, po to spalio 9 buvo perkeltas į Barį žemyninėje Italijoje.

Dėl didelių atvykstančiųjų iš Tuniso skaičių repatriacijos iš Italijos procedūros neretai būna uždelsiamos. Vietoje to tunisiečiams dažnai būna suteikiamas „išvykimo lapelis“, kas reiškia, kad jie turi per septynias dienas palikti Italijos teritoriją. B. Aouissaoui gavo šį nurodymą, bet, kaip ir daugybė kitų nelegaliai išvyko į Prancūziją.

Sicilijos prokurorai taip pat patvirtino, kad asmuo neturėjo su savimi jokių dokumentų, tačiau jo nuotrauka, kurią paviešino Prancūzijos policija, atitiko tą, kurią padarė jie patys.

Šiuo metu labiausiai įtikinanti versija yra tokia, kad jis atkeliavo į Lampedūzą mažu laiveliu.

Europolas anksčiau šiais metais teigė, kad teroristinių organizacijų sisteminis naudojimasis migracijos situacija nebuvo pastebėtas.

Jungtinių Tautų ekspertų komitetas visgi pripažino, kad devynių sirų, egiptiečio ir turko, susijusių su Islamo valstybe arba „Al Qaeda“, areštavimas 2020-ųjų gegužę Kipre parodė, kad teroristai potencialiai gali pasiekti Europą pasinaudodami nelegalios migracijos keliais.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos buvęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini pareiškė, kad jei bus patvirtintas faktas, kad B. Aouissaoui buvo priimtas Lampedūzoje, dabartinė vidaus reikalų ministrė Luciana Lamorgese turėtų atsistatydinti arba būti atleista.

Parengta pagal „Bloomberg“ ir „The Guardian“ informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.