D.Trumpo prezidentavimo pabaiga dar nereiškia kitų į autoritarizmą linkusių lyderių žlugimo, tačiau neabejotinai mažina jų motyvaciją bei pakeičia pasaulinę politinę atmosferą, kuri, atrodo, pastaraisiais metais iš lėto krypo jų naudai.
Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro, kuris vis dar nepripažino Joe Bideno pergalės, D.Trumpo pralaimėjimas smogė tiesiai į paširdžius.
„Jis iš tiesų troško D.Trumpo pergalės. J.Bolsonaro žino, kad didelė dalis jo kuriamo projekto priklauso nuo D.Trumpo“, – sakė Brazilijos Getulio Vargaso fondo politologas Guilherme Casaroesas.
Rinkimų rezultatas buvo smūgis Bolsonarizmui – kraštutinės dešinės politiniam projektui, kuris buvo glaudžiai grindžiamas Trumpizmu, šiuo metu prarandančiu savo blizgesį.
Net jei kai kurie kritikai teigia, kad šių šalių santykiai davė nedaug apčiuopiamos naudos, pasaulinėje arenoje tai taip pat reiškia, kad Brazilija prarado pagrindinę sąjungininkę.
„Kas, be D.Trumpo, jiems gali vadovauti? Brazilija, Lenkija ir Vengrija? – teigė garsi politikos komentatorė Eliane Cantanhede. – Vakarėlis baigėsi. Niekas į juos ir taip nežiūrėjo rimtai, tačiau dabar, be D.Trumpo, iš jų bus tik juokiamasi.“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prieš rinkimus taip pat išdėstė savo tvirtą poziciją ir palaikymą D.Trumpui. Jis teigė, kad D.Trumpo pralaimėjimo atveju jis neturi plano B.
„Esu įsitikinęs, kad prezidentas D.Trumpas išgelbėjo konservatyviąją Ameriką ir tapo vienu iškiliausių Amerikos prezidentų. Linkime jam ir sau visiškos sėkmės rinkimuose“, – sakė jis.
Baltieji rūmai, kuriems vadovavo D.Trumpas, kartais tyliai, o kartais ir atvirai rėmė kraštutinės dešinės judėjimus ir lyderius.
D.Trumpas seną draugą, juvelyrinių dirbinių magnatą Davidą Cornsteiną pasiuntė į Budapeštą tapti ambasadoriumi ir taip pamaloninti V.Orbaną. O jo ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas teigė planuojantis „įgalinti dešiniojo sparno jėgas visoje Europoje“, taip įsiutindamas vokiečius.
V.Orbanas teigė, kad jo paramą D.Trumpui iš dalies lėmė tai, kad Vengrija pavargo nuo paskaitų, skaitomų demokratų politikų.
„Mums tai nepatiko ir nenorime jų pagalbos“, – sakė jis.
Džordžijos universiteto tarptautinių santykių profesorius Casas Mudde'as teigė, kad galimybė, jog J.Bidenas šias šalis kritikuos, ir yra svarbiausia priežastis, kodėl Europos autokratiniai politikai apsikabino D.Trumpą.
„Nemanau, kad D.Trumpo pralaimėjimas padarys kažkokią įtaką šių lyderių rinkimų sėkmei. Tai taip pat nepakeis jų galimybės patekti į Baltuosius rūmus – tai buvo ribojama ir D.Trumpo prezidentavimo laikotarpiu“, – sakė jis.
„Jie labiausiai jaudinasi dėl to, ką V.Orbanas pavadino „liberaliuoju imperializmu“ – kai JAV kritikuoja demokratijos žlugimą ir žmogaus teisių pažeidinėjimą visame pasaulyje“, – teigė C.Mudde'as.
Dauguma populistų laukė kaip galima ilgiau ir nesiruošė skubėti pasveikinti J.Bideną su pergale. Kai kurie nepasakė nieko.
V.Orbanas nusiuntė pavėluotą pasveikinimą sekmadienį, o Vengrijos ir Lenkijos valstybinės televizijos rodė D.Trumpo teiginius dėl suklastotų rinkimų ir tikino, kad jam vis dar gali pasisekti.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras iš karto atsisakė pasveikinti J.Bideną ir teigė, kad lauks tol, kol bus įveikti visi teisiniai ginčai.
Nepaisant to, kad A.M.L.Obradoras buvo išrinktas iš kairiosios populistinės platformos, stebėtojai įžvelgia stilistinius abiejų lyderių panašumus.
Pirmadienį jis abejojo JAV žiniasklaida dėl pastarosios D.Trumpo spaudos konferencijos „cenzūravimo“.
Slovėnijos premjeras Janezas Janša žengė dar tolimesnį žingsnį ir teigė, kad D.Trumpas laimėjo.
J.Janša tviteryje rašė, kad „gana akivaizdu, jog D.Trumpas laimėjo dar 4 metus prezidento poste“.
Estijoje, kurioje praėjusiais metais ultradešiniųjų partija EKRE suformavo koaliciją, partijos lyderio ir vidaus reikalų ministro Marto Helme žodžiai apie D.Trumpą sukėlė politinę krizę.
M.Helme, kuris J.Bideną ir jo sūnų išvadino „korumpuotais veikėjais“, teigė tikintis, kad D.Trumpas galų gale bus paskelbtas nugalėtoju.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad ji „liūdna ir nusivylusi“ ir pabrėžė, kad šis puolimas prieš pagrindinę šalies sąjungininkę yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Pirmadienį M.Helme atsistatydino.
Kai kurie stebėtojai mano, kad J.Bolsonaro po D.Trumpo pralaimėjimos privalės keisti savo politiką.
Daugelis tikisi, kad jis atleis užsienio reikalų ministrą Ernesto Araujo, kuris yra D.Trumpo šalininkas ir JAV prezidentą laiko „Vakarų gelbėtoju“.
„Pasaulyje, kuriame nėra D.Trumpo, šis užsienio reikalų ministras yra nereikalingas, – teigė tarptautinių santykių specialistas Oliveris Stuenkelis. – Jis buvo užsienio reikalų ministras, orientuotas į vieną problemą: šlovinti ir garbinti D.Trumpą bei jo idėjas.“
Europoje populizmo oponentai tikisi, kad pasikeitimas Baltuosiuos rūmuose turės panašų efektą.
„D.Trumpas buvo puikus pasirinkimas V.Orbano vyriausybei, prezidentas J.Bidenas bus puikus pasirinkimas Vengrijai“, – sakė Budapešto meras ir opozicionierius Gergely Karacsony.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
