Laiške, kurio siuntėjas buvo Airijos Teisingumo ir lygybės departamentas, buvo parašyta:
„Jūsų leidimas būti valstybėje nebegalioja, jūs turite arba savanoriškai grįžti į savo gimtąją šalį, arba būti deportuota“.
Ji turėjo penkias dienas informuoti valdžią dėl savo sprendimo.
Lily patyrė tokią emocijų audrą, kokią buvo sunku nuslėpti net per apsaugos priemones, dengiančias veidą. Darbuotoja sunkiai galėjo sulaikyti ašaras, tačiau prisivertė šypsotis.
„Aš turiu būti stipri dėl pacientų“.
Lily pasakojo, kad iš gimtosios Zimbabvės pabėgo dėl jai grėsusio susidorojimo dėl priklausymo LGBTQ bendruomenei. 2016 metais ji atsidūrė Airijoje.
Kadangi visada mėgo padėti kitiems, baigė mokslus ir tapo sveikatos priežiūros padėjėja ir pernai gavo darbą slaugos namuose. Ji turi vilties ateityje studijuoti ir gauti aukštesnį slaugos mokslų laipsnį.
Moteris visos pandemijos metu dirbo slaugos namuose, išskyrus tas tris savaites balandį, kai pati apsikrėtė koronavirusu.
Pandemijos pradžioje Airijos Slaugytojų ir pribuvėjų asociacija pranešė, kad Airijoje užsikrėtusių sveikatos priežiūros darbuotojų skaičiai – didžiausi Europoje.
Vos pasveikusi Lily grįžo į darbą. Ateinančiais mėnesiais jai teko matyti, kaip virusas nužudė ne vieną pagyvenusį pacientą.
„Tiek daug žmonių mirė, tai buvo nepakeliama“, – pripažino ji.
Dabar, kai jai gresia deportacija, Lily jaučiasi lyg ir jai būtų parašytas mirties nuosprendis.
„Jie kalba, kad priešakinių linijų darbuotojai yra herojai, tačiau už uždarų durų jie stengiasi išspirti mus lauk ir siųsti atgal, iš kur atvykome“, – atskleidė slaugos darbuotoja.
Laiškas, kurį Lily gavo iš Teisingumo departamento, padarė jos leidimą dirbti negaliojančiu, tačiau ji tęsia darbą.
Sveikatos priežiūros darbuotoja Constance (vardas taip pat pakeistas) dirba kituose slaugos namuose, tačiau jos situacija – panaši.
2019 metais Constance prašymas leisti pasilikti Airijoje dėl gimtojoje Zimbabvėje patirtos diskriminacijos, susijusios su priklausymu LGBTQ bendruomenei, buvo atmestas. Priežastis, kodėl jos istorija nepatikėjo Airijos valdininkai – Constance iš pažiūros „neatrodo biseksuali“.
Po to, kai jos prašymas buvo atmestas, Constance apeliavo „humanitariniu pagrindu“. Tai yra procesas, kurio metu atsižvelgiama į asmens charakterį, elgesį ir ryšį su šalimi.
Turint galvoje jos ilgalaikį pasiaukojimą patiems pažeidžiamiausiems Airijos gyventojams, prieš ir per pandemiją, ir puikią rekomendaciją iš darbdavio, kurioje buvo pabrėžta, koks svarbus jos indėlis į darbą, Constance turėjo vilties, kad šis prašymas bus sėkmingas.
Vietoje spalį ji gavo laišką su įspėjimu dėl deportacijos.
Moteris tai apibūdino kaip smūgį į paširdžius. Jos požiūris į viešas padėkas Airijos medicinos darbuotojams ir solidarumo akcijas stipriai pasikeitė.
„Šimtą tūkstančių kartų – sveiki atvykę!“
Gegužę Airijos sveikatos ministras Simonas Harris pabrėžė 160 migrantų sveikatos priežiūros darbuotojų indėlį. Jų statusas Airijoje – labai nestabilus.
S. Harris sakė, kad jis siunčia šiems darbuotojams „céad míle fáilte“ – šimtą tūkstančių sveikinimų atvykus.
Lily, Constance ir kitiems, kuriems gresia deportacija visa tai – tik tušti žodžiai.
Rugpjūtį Airijos pabėgėlių taryba išleido dokumentą, kuriame reikalavo vyriausybę leisti pasilikti migrantams sveikatos sektoriaus darbuotojams kaip padėką už darbą ir indėlį į Airijos visuomenės gerovę.
CNN paklausė Teisingumo departamento, kiek iš tų 160 migrantų sveikatos priežiūros darbuotojų prieglobsčio prašymai buvo atmesti.
Atsakymo vis dar nėra, tačiau faktas, kad antrojo visuotinio karantino metu bent dviem sveikatos sektoriaus darbuotojoms gresia deportacija yra pakankama priežastis migrantų teisių gynėjams susirūpinti.
Viskas, ką išgirdo CNN, yra tai, kad „savanoriškam grįžimui reikalingas laikas bus suderintas turint omeny apribojimus dėl COVID-19 ir jų sukeltus keliavimo apribojimus.
Rizikuojantys gyvenimais
Bulelanis Mfaco, Airijos prieblobsčio prašytojų judėjimo atstovas, sakė CNN, kad Teisingumo departamentas jau nuo seno yra „priešiškai nusiteikęs migrantų atžvilgiu“, tačiau jis niekada nebūtų patikėjęs, kad „jis pasieks tokį dugną“ ir dar pandemijos įkarštyje.
B. Mfaco pabrėžė, kad daugybė migrantų pandemijos metu dirbo kitus būtinus darbus – prekyboje, apsaugininkais, valytojais. Darė viską, kad šalis iš balos išbristų kuo sausesnė.
CNN kalbėjosi su dviem minėtų sričių darbuotojais – maisto tiekėju ir apsauginiu globos centre. Abu per pastarąsias porą savaičių gavo neigiamus atsakymus dėl prieglobsčio.
Gegužę Airijos prieblobsčio prašytojų judėjimas reikalavo valdžią pripažinti ir įvertinti šių būtinųjų darbuotojų indėlį ir supaprastinti leidimų gyventi šalyje ne ES gyventojams pandemijos metu tvarką, nepaisant jų imigracijos statuso.
Praėjusią savaitę senatorė Eileen Flynn pareiškė, kad grasinti medicinos darbuotojams deportacija pandemijos viduryje yra „absoliučiai apgailėtina ir juokinga“.
„Šios moterys rizikuoja savo gyvybėmis dėl šios šalies. Jei tai neįrodo ištikimybės ir pasiaukojimo, tada nežinau, kas galėtų įrodyti“, – kalbėjo ji.
Lily ir Constance šiuo metu dirba su savo advokatais kad išvengtų deportacijos.
Constance teigia, kad jos darbdavys žino apie situaciją ir nenustoja remti jos galimybės toliau dirbti pas jį.
Lily pripažino, kad su savo viršininkais apie tai nekalbėjo, nors ir kasdien baiminasi, kad bet kada gali būti sučiupta.
Abi moterys nepasiduoda ir dirba toliau. Kodėl? Nes jos privalo tai daryti. Tiems žmonėms jos yra reikalingos.
Parengta pagal CNN inf.
