Ankaros sprendimas nusiųsti dujų žvalgymo laivą į vandenis, į kurias reiškia pretenzijas Graikija, išprovokavo įnirtingą žodžių karą su ES valstybėmis narėmis, anksčiau šį mėnesį dar vieneriems metams pratęsusiomis sankcijas Turkijai.
Bendrija ėmėsi tokių baudžiamųjų priemonių kaip draudimas gauti vizą ir turto įšaldymą asmenims, prisidėjusiems prie dujų žvalgymo ginčijamose Viduržemio jūros akvatorijose.
„Tikimės, kad ES tesės pažadus, nediskriminuos mūsų ar bent netaps įrankiu atviram priešiškumui nukreipti į mūsų šalį“, – vaizdu įrašu kreipdamasis į Turkijos valdančiosios partijos suvažiavimą pažymėjo R. T. Erdoganas.
„Nematome savęs niekur kitur, tik Europoje, – pridūrė jis. – Planuojame kurti savo ateitį kartu su Europa.“
Tokius komentarus turkų prezidentas išsakė, ES lyderiams ruošiantis per gruodį vyksiantį viršūnių susitikimą svarstyti, ar paskelbti Turkijai papildomų sankcijų dėl jos pastarojo meto veiksmų.
Turkų tyrimų laivas „Oruc Reis“ lieka ginčo centre, o Ankara šeštadienį pratęsė savo misiją Viduržemio jūros rytuose iki lapkričio 29 dienos, nepaisydama Atėnų protesto.
Toje pačioje kalboje R. T. Erdoganas pabrėžė, kad Turkija nori „aktyviai pasitelkti savo ilgalaikius ir glaudžius sąjunginius santykius su JAV regiono ir pasaulio problemoms spręsti.“
Jis nebuvo vienas pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių išrinktąjį JAV prezidentą Joe Bideną.
Ir nors R. T. Erdoganas palaiko glaudžius ryšius su dabartiniu amerikiečių lyderiu Donaldu Trumpu, tarp abiejų šalių tvyro įtampa dėl tam tikrų nesutarimų.
Turkijos sprendimas įsigyti pažangių rusiškų oro erdvės gynybos sistemų supykdė Vašingtoną. Tuo metu Ankara liko nepatenkinta JAV atsisakymu išduoti vieną musulmonų dvasininką, kaltinamą 2016 metais surengus nesėkmingą valstybės perversmą.
