N.Sarkozy kaltinamas korupcija ir prekyba poveikiu, nes siūlė kyšį mainais už informaciją apie jo partijos finansavimo tyrimus.
2007–2012 m. šalį valdęs politikas šiuolaikinės Prancūzijos istorijoje tapo pirmuoju prezidentu, atsidūrusiu teisiamųjų suole dėl įtariamos korupcijos.
Anksčiau Prancūziją valdžiusiam Jacques’ui Chiracui 2011 m. buvo paskirta 2 metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė už netinkamą valstybės lėšų panaudojimą ir piktnaudžiavimą visuomenės pasitikėjimu. Tačiau J.Chiracas dėl prastos sveikatos teisiamųjų suole nepasirodė ir neigė savo kaltę.
Nešvarus finansavimas
Prancūzijos teismo tyrėjai daugelį metų aiškinosi įtarimus dėl korupcinių N.Sarkozy veiksmų, kurie buvo atlikti rinkimų kampanijų metu ir einant pareigas. Pastaruosius 6 metus N.Sarkozy aršiai kovojo, kad byla nebebūtų nagrinėjama. Jis tvirtino, kad šis skandalas paskęs istorijos vingiuose.
„Aš nesu sukčius“, – šį mėnesį Prancūzijos televizijai BFMTV tikino N.Sarkozy.
Prokurorai tvirtina, jog N.Sarkozy žadėjo vienam teisėjui darbą Monake mainais į viešai neatskleistą informaciją apie bylą, kurioje buvo tiriami teiginiai, kad politikas 2007 metų rinkimų kampanijos metu priėmė neteisėtas „L’Oreal“ kompanijos įkūrėjo dukters Liliane Bettencourt aukas.
Ši byla grindžiama slaptu telefono pokalbių tarp N.Sarkozy ir ilgamečio jo advokato Thierry Herzogo pasiklausymu.
Teisėjai leido klausytis N.Sarkozy telefono pokalbių tirdami įtariamą tuometinio Libijos režimo finansavimą 2007 m. N.Sarkozy rinkimų kampanijai.
Tyrimas dėl iš Libijos režimo gautų lėšų tebevyksta, bet šį mėnesį N.Sarkozy pavyko lengviau atsikvėpti, nes pagrindinis jo kaltintojas, Prancūzijos ir Libano verslininkas Ziadas Takieddine’as, atsiėmė savo liudijimą, kad pristatė būsimam prezidentui milijonus iš Libijos diktatoriaus Muammaro al-Gaddafi.
Užteko tik pažadėti
N.Sarkozy ir Th.Herzogas tvirtina, kad pokalbių klausymasis pažeidė privataus ryšio tarp kaltinamojo ir jo advokato išlaikymo teisę, tačiau 2016 m. Prancūzijos teismai nusprendė, jog šie pokalbiai gali būti naudojami kaip įrodymas korupcijos byloje.
Prekybos poveikiu bylą nagrinėję tyrėjai tvirtina, kad N.Sarkozy mėgino bendrauti su savo advokatu nusipirkęs privatų telefoną, o skambindamas prisistatydavo Paulu Bismuthu.
Dešimties pokalbių metu N.Sarkozy ir jo advokatas kalbėjo apie tai, kad reikia susisiekti su kasacinio teismo generaliniu patarėju Gilbert’u Azibert’u, kuris mainais į pareigas Monake turėjo suteikti buvusiam prezidentui informaciją apie jam iškeltą bylą.
„G.Azibert’as negavo jokių pareigų Monake“, – BFMTV kalbėjo N.Sarkozy, tačiau, pagal Prancūzijos įstatymus, ir pažado užtenka, kad būtų pareikšti kaltinimai korupcija.
Gresia laisvės atėmimas
Teisės mokslus baigęs N.Sarkozy tvirtina, kad Prancūzijos teismai kerštauja jam dėl mėginimų savo valdymo metu sumažinti teisėjų galias.
„Aš esu kovingas ir neketinu būti apkaltintas tuo, ko nepadariau. Aš nesu korumpuotas. Greitai išaiškės tiesa“, – kalbėjo N.Sarkozy.
Jeigu bus pripažintas kaltu, buvusiam prezidentui N.Sarkozy gresia laisvės atėmimas iki 10 metų ir milijoną eurų galinti siekti bauda. Byla turėtų būti baigta nagrinėti gruodžio 10 dieną.
Tačiau tai nėra vienintelis tyrimas, kuriame figūruoja buvusio prezidento pavardė. Tiriamas ir lėšų panaudojimas 2012 m. rinkimų kampanijos metu.
Manoma, kad politiko komanda klastojo sąskaitas faktūras ir rinkimų kampanijos metu išleido beveik 43 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau, nei leidžia įstatymai.
Parengta pagal „Euronews“, „France24“, BBC inf.
