Vytautas Bruveris. Kariauti su Rusija ir negriauti?

Metų pabaigoje vėl atgijo diskusijos apie tai, koks turėtų būti Vakarų elgesys su Rusijos diktatūra.

Rusijos prezidentui V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix.com nuotr.
Rusijos prezidentui V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix.com nuotr.
Rusijos prezidentui V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix.com nuotr.
Rusijos prezidentui V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix.com nuotr.
Rusijos opozicijos veikėjas A. Navalnas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos opozicijos veikėjas A. Navalnas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vytautas Bruveris.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Bruveris.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-12-22 18:29

Dar rudenį Prancūzijos diriguojamą „dialogo atnaujinimo“ chorą ėmė stelbti kita stovykla, kuri įsitikinusi, jog Kremlius – toks priešas, su kuriuo iš principo neįmanoma susitarti, o tenka tik kuo kiečiau kovoti.

Svarbiausia priežastis – Rusijos pagrindinio opozicijos veikėjo A.Navalno nuodijimas ir aiškėjantys faktai, jog jis galėjo būti organizuojamas ir vykdomas aukščiausiu Rusijos valdžios lygiu.

Tarp ženklų, jog šio požiūrio šalininkai Vakaruose ima vėl įgauti naują kvėpavimą, – neseniai Europos Sąjungos lygiu priimti teisės aktai, kad už tokius nusikaltimus kaip žmogaus teisių pažeidimai atsakingiems asmenims ES gali taikyti personalines įvažiavimo draudimo ir pinigų įšaldymo sankcijas.

Europarlamentas taip pat išklausė paties A.Navalno ir kelių kitų Rusijos opozicijos lyderių kalbas bei rekomendacijas dėl galimos sankcijų Maskvai politikos.

Šiuo įvykiu labai džiaugėsi daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos, europarlamentarai, palaikantys kovos su Kremliaus režimu politiką.

Bet net šiose medaus statinaitėse – kibirėlis deguto.

A.Navalnas ir kiti Rusijos opozicijos veikėjai choru kartojo seną mantrą – Vakarams šiukštu nereikia taikyti Maskvai vadinamųjų sektorinių sankcijų, kertančių per visą ekonomiką ir socialinę sistemą. Priešingai, ES turėtų kuo labiau atverti savo rinkas Rusijos ekonomikai.

Mat esą dėl visko Rusijoje kalta tik saujelė blogiukų, sudarančių valdantįjį režimą, trumpam įkaite paėmusį dorą, gerą ir taikią visuomenę, kurią Vakarai turėtų mylėti ir puoselėti.

Taigi, pasak minėtos opozicijos, reikia taikyti asmenines sankcijas pagrindiniams režimo oligarchams, Londoną seniai pavertusiems Londongradu, o Monaką – Monachinu. Be to, esą neverta liesti ir visokių aukštų saugumiečių bei kariškių, nes jie tik vykdytojai.

Vis dėlto būtent kokių sankcijų labiausiai bijo ir stengiasi išvengti kiekvienas autoritarinis ar diktatūrinis režimas?

Žinoma, vadinamųjų sektorinių sankcijų, nutaikytų į svarbiausias šalies ekonomikos sritis, taigi iš esmės ją ardančių ir silpninančių.

Tokios sankcijos gali maksimaliai prisidėti keliant įtampą ir nepasitenkinimą visuomenėje iki režimui išties pavojingos sprogimo ribos. Antra vertus, jos smarkiai sekina materialinius, fizinius režimo pajėgumus – juk jis visomis prasmėmis priklausomas nuo šalies, kurią išnaudoja, o pagrobtus pinigus bei išteklius naudoja savo reikmėms.

O kaip su kito tipo sankcijomis – vadinamosiomis asmeninėmis, kurios nutaikytos į paskirus režimo atstovus bei finansuotojus? Tai dažniausiai draudimai jiems laisvai judėti po pasaulį ir disponuoti į užsienį išplukdytomis ir ten išplautomis lėšomis.

Žinoma, tai irgi būtinos ir efektyvios priemonės, tačiau jei siekiama iš tiesų reikšmingo destruktyvaus poveikio, jos turi būti tik įvadas į sunkiausias sankcijas bei priedas prie jų. Be to, kaip minėta, jei nusitaikoma į tuos režimo atstovus, kurie neatskiriamai susiję su ištisais jų išnaudojamos ir plėšiamos šalies ekonomikos sektoriais, sankcijos šiam jų verslui iš esmės jau yra sektorinės.

Regis, visa tai turėtų būti suprantama ir Rusijos opozicijai. Juk, pavyzdžiui, Baltarusijos opozicija, kurią vis dar mėgstama kaltinti nebrandumu, ES jau atvirai prašo kirsti per pagrindines šalies įmones ir iš esmės visą ekonomiką.

O Rusijos ekonomika taip pat labai priklauso ir priklausys nuo sąsajų su Vakarais, nepaisant dialogo su Maskva šalininkų įtikinėjimų, kad jos ekonomika jau yra labai savarankiška ir apsisaugojusi, be to, režimas Vakarus visiškai išmainys į Kiniją.

Šiaip ar kitaip, tikrai nuosekli kovos su režimu politika įmanoma tik tada, jei yra tvirta politinė valia, o dar svarbiau – aiškus supratimas, ko tuo siekiama ir koks yra svarbiausias konfrontacijos tikslas.

Kaip matome, tokio supratimo trūksta net aršiausių Kremliaus režimo priešininkų gretose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.