Minėtas advokatas Damianas Czekajus Gdansko apeliaciniame teisme siekė įrodyti, jog Bažnyčia su nusikaltimu neturi nieko bendro, ir neprivalo aukai mokėti priteistų 300 tūkstančių zlotų (66 tūkst. eurų). Vienoje religingiausių ES valstybių Lenkijoje Bažnyčios įtaka iki šiol buvo tokia galinga, jog teisėjai, priešingai kolegoms Vakaruose, atsisakydavo Bažnyčiai skirti finansines nuobaudas už kunigų pedofilų nusikaltimus.
Kunigo P.Kanios byloje buvo įrodyta, jog Vroclavo ir Bydgoštės vyskupai žinojo apie jo daromus nusikaltimus, tačiau šio nešalino iš pareigų, bet kilnojo į vis kitas parapijas. Ten P.Kania vėl dirbdavo tikybos mokytoju bei globodavo Bažnyčioje patarnaujančius vaikus ir tvirkindavo naujas aukas.
Į tokius pedofilo nusikaltimus ilgai pro pirštus žiūrėjo ir policija bei prokuratūra. 2005 metais Vroclave dirbęs P.Kania prie vienos parduotuvės trims berniukams pasiūlė sumokėti po šimtą zlotų (22 eurus) už pasiglostymą nusirengus.
Vienam iš vaikų apie tokį pasiūlymą pranešus policijai, ši kunigą suėmė. Tačiau Vrocalvo arkivyskupas Henrykas Gulbinowiczius pavaldinį užstojo. Šis po 2 parų buvo paleistas iš areštinės.
Policija antrą kartą šį pedofilą suėmė 2012 metais, kai vieno Vroclavo viešbučio administratorė pranešė, jog P.Kania į kambarį nakčiai atsivedė 13metį paauglį. Policija tada kunigo mašinoje bei bute aptiko vaikų pornografijos bei P.Kanios nufilmuotų vaizdajuosčių, kuriose šis įamžino savo sueitis su vaikais.
Policijai pavyko nustatyti 3 nufilmuotų paauglių asmenybes, ir už jų tvirkinimą bei prievartą kunigas 2015 metais buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme. Karolis P. buvo viena iš išaiškintų aukų.
Šį berniuką, patarnavusį bažnyčioje, P.Kania viliojo labai gudriai. Iš pradžių kunigas susidraugavo su vaiko tėvais, kuriems labai gyrė berniuko pamaldumą, ir prašė leisti jį vežtis į mišias kitose parapijose.
Vaiką kunigas ryžosi išprievartauti tada, kai šį tėvai su kunigu išleido vykti dviem savaitėms kelionei į Ispaniją. Ten kunigas berniuką prievartavo kasdien po kelis kartus, ir grasino niekam apie tai neprasitarti.
Priešingu atveju kunigas žadėjo išplatinti slapta darytas jų sueities nuotraukas bei išprievartauti Karolio P. jaunesnį broliuką, kuris irgi patarnavo bažnyčioje.
Vaikinas patirtus išgyvenimus ilgai gydėsi pas psichologus bei psichiatrus. Padrąsintas organizacijos, telkiančios kunigų pedofilų aukas, Karolis P. padavė į teismą Vroclavo ir Bydgoštės vyskupijas, reikalaudamas 300 tūkst. zlotų kompensacijos.
Bažnyčios advokatas D.Czekajus ne tik dėl visko kaltino pačią auką, bet ir reikalavo, kad ši sumokėtų Bažnyčios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bažnyčia savo kaltės nepripažino ir tvirtino, jog dėl pramanyto šmeižto brangiems advokatams išleido keliasdešimt tūkstančių zlotų.
Gdansko teisėjai galimai nebūtų skyrę Bažnyčiai nepalankų nuosprendį, jei šios istorijos nebūtų išgarsinęs žurnalistas Tomaszas Siekielskis. Šis sukūrė dokumentinį filmą pavadinimu „Tiktais nesakyk niekam“, kuriame atskleidė, jog net keturi vyskupai dangstė P.Kanios pedofiliją, ir neinformavo apie tai Vatikano.
Tai prieštaravo popiežiaus Pranciškaus nurodymui su kunigų pedofilija kovoti principingai, ir Vatikanas ne tik pašalino P.Kanią iš kunigų luomo, bet ir atstatydino jį dangsčiusį Kališo vyskupą Edwardą Janiaką.
Karolis P. po Gdansko teismo nuosprendžio pareiškė didelio džiaugsmo nejaučiantis, nes tai jo praeities nepakeis. Tačiau vaikinas viliasi, kad toks nuosprendis paskatins kitas kunigų aukas reikalauti atlyginti žalą, o Bažnyčią privers principingai ir skubiai reaguoti į kunigų nusikaltimus.
