27 šalių bloko diplomatijos vadovai susitiks Briuselyje derybų, per kurias taip pat planuojama surengti vaizdo konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir aptarti įvairių aktualių klausimų.
Tačiau pagrindinė darbotvarkės tema bus virtinė žmogaus teisių pažeidimų įvairiuose regionuose. Be kita ko, ministrai diskutuos dėl padėties Venesueloje po praeitais metais įvykusių daug kritikos sulaukusių rinkimų.
Priemonės prieš Kremlių planuojamos praėjus dviem savaitėms po prieštaringai vertinamo ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio vizito Maskvoje, virtusio diplomatiniais spąstais ir sukėlusio kai kurių Bendrijos narių įtūžį.
Tikimasi, kad pirmąkart bus pasinaudota nauju ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų režimu, leidžiančiu atsakingiems asmenims uždrausti išduoti vizas ir areštuoti jų turtą, sakė diplomatai.
„Tikiuosi, kad bus pasiektas politinis susitarimas, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas. – Tuomet šalių narių ekspertai turėtų imtis darbo dėl [sankcijų taikinių] vardų.“
Sankcijų bangos
Vėlai sekmadienį du artimi A. Navalno bendražygiai Briuselyje susitiko su aštuoniais ES užsienio reikalų ministrais ir keliais Bendrijos ambasadoriais.
Vienas iš šių bendražygių, Leonidas Volkovas, sakė AFP, kad buvo „kalbama apie tikslines asmenines sankcijas [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui artimiausiems sąjungininkams ir žmonėms, kaltiems dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų“.
Tačiau ES diplomatai sakė, kad priemonių gali būti imtasi tik prieš asmenis, tiesiogiai atsakingus už Rusijos elgesį su A. Navalnu, nes taikinių sąrašas gali būti užginčytas teisme.
Sekmadienį vykęs pasitarimas vyko Lietuvos iniciatyva. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitų jame dalyvavusių ES pareigūnų neįvardijo.
„Didžiausia viltis rytojui [pirmadieniui] – kad vienbalsiai priimsime sprendimą dėl sąrašo“, kuriems asmenims turi būti taikomos naujosios sankcijos, AFP sakė G. Landsbergis.
Pozicija Maskvos atžvilgiu sugriežtėjo po nesėkmingos J. Borrellio kelionės į Rusiją, per kurią Maskva paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus ir atsisakė tartis dėl bendradarbiavimo.
ES jau anksčiau ne vieną kartą skelbė Rusijai sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo.
Blokas spalį įtraukė į sankcijų sąrašą šešis pareigūnus, siejamus su pernai įvykusiu A. Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Iškiliausias V. Putino kritikas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti ilgiau kaip pustrečių metų, grįžęs į Rusiją po gydymo Vokietijoje.
Šis nuosprendis taip pat išprovokavo masinius protestus daugelyje Rusijos miestų, per kuriuos saugumo pajėgos sulaikė tūkstančius žmonių.
