„Dėl taktikos priežasčių bus sunku iki gegužės 1 dienos termino... išvesti tuos karius“, – sakė J. Bidenas savo pirmojoje spaudos konferencijoje.
„Mes paliksime [Afganistaną], klausimas tik – kada“, – sakė jis.
Paklaustas, ar jis įsivaizduoja JAV karius Afganistane ir 2022 metais, prezidentas sakė: „Negaliu įsivaizduoti, kad taip bus.“
J. Bidenas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad būtų „sunku“ įgyvendinti įsipareigojimą iki gegužės 1 dienos išvesti amerikiečių karius iš Afganistano, kaip su Talibanu sutarė ankstesnis amerikiečių lyderis Donaldas Trumpas.
Sudarius šį susitarimą praėjusių metų vasarį, talibai sukilėliai daugiausia laikosi pažado nepulti JAV ar kitų užsienio šalių karių, tačiau jie pabrėžia, kad ilgiausio Amerikos karo užbaigimo data negali būti nukelta.
Vienas Talibano pareigūnas, reaguodamas į tuos J. Bideno komentarus, pareiškė naujienų agentūrai AFP, kad Vašingtonas sulauks pasekmių, jei nesilaikys sutarto grafiko – taigi, dar labiau išaugo spaudimas trapiam taikos procesui.
Jungtinės Valstijos įsipareigojo iki gegužės išvesti visus savo karius pagal susitarimą, kuriuo Talibanas sutiko susėsti taikos derybų su afganų prezidento Ashrafo Ghani.
Sukilėliai taip pat pažadėjo neleisti „teroristams“ naudoti šalies teritorijos – tai buvo pagrindinis JAV invazijos, surengtos po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių, tikslas.
Tačiau per tariamas taikos derybas, vykstančias Katare nuo rugsėjo mėnesio, pasiekta mažai pažangos.
Vašingtonas siekia suteikti pagreitį šiam procesui ir skatina Talibaną bei vyriausybę Kabulą susitarti dėl tam tikro dalijimosi valdžia.
Afganistano pagrindinius miestus krečia intensyvėjanti teroro kampanija, per kurią žudomi politikai, valstybės tarnautojai, mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai.
Talibai neigia kaip nors prisidedantys prie tokių išpuolių, tačiau vyriausybė tvirtina, kad jie yra kalti – arba tiesiogiai, arba dėl jų įgaliotinių veiksmų.
Artėjant gegužės terminui, Rusija praėjusią savaitę surengė konferenciją, kurioje dalyvavo aukšto lygio delegacijos, atsiųstos Talibano ir Afganistano vyriausybių, taip pat JAV, Pakistano ir Kinijos atstovai. Kitą tarptautinį susitikimą dėl Afganistano balandį organizuos Turkija.
Visiškai pasitraukus amerikiečių pajėgoms dar labiau susilpnėtų Kabulo trapi kontrolė kaimo vietovėse, atsižvelgiant į kontingento gyvybiškai svarbią afganų sausumos daliniams teikiamą paramą iš oro.
D. Trumpas, praminęs šį konfliktą Amerikos „begaliniu karu“, paskutinėmis savo kadencijos dienomis sumažino karių skaičių iki žemiausio nuo operacijų pradžios prieš du dešimtmečius – iki 2 500.
Afganistaną jau 20 metų krečia talibų sukilimas, įsiplieskęs JAV ir jų sąjungininkams per invaziją nuvertus šiuos islamistus, anksčiau talkinusius teroristų tinklui „al Qaeda“.
JAV prezidentas taip pat sakė besitikintis 2024 metais siekti antros kadencijos šiame poste, regis, stengdamasis išsklaidyti spėliones, kad vyriausias asmuo, einantis šalies vadovo pareigas, gali pasitraukti po vienos kadencijos.
„Mano planas yra siekti perrinkimo. Tokie yra mano lūkesčiai“, – žurnalistams sakė 78 metų J. Bidenas, per spaudos konferenciją paklaustas apie savo politinę ateitį.
Baltųjų rūmų šeimininkas pridūrė, kad yra „didelis likimo gerbėjas“ ir iki šiol neturi tvirtų planų šiuo klausimu, tačiau jei jis 2024 metais kels savo kandidatūrą, jis „visiškai tikėtųsi“, kad drauge su juo perrinkimo sieks viceprezidentė Kamala Harris.
