BBC Rusijos tarnybos žurnalistai užsimojo apskaičiuoti, kiek valstybei kainavo apsaugoti nuo koronaviruso prezidentą, kol jis vengė vakcinos.
Pasirodo, tam iš rezervinio vyriausybės fondo buvo atseikėta daugiau nei 6,4 mlrd. rublių (72,5 mln. eurų), o 1,2 mlrd. rublių (13,6 mln. eurų) iš šios sumos paskirta slaptu nutarimu.
Visi – į karantiną
Tiek pinigų prireikė, kad nuolat būtų stebimi medikai, pilotai, aptarnaujantys asmenys ir visi kiti, kurie tik turėjo kontaktų su V.Putinu. Šie žmonės buvo prižiūrimi ne tik Kremliuje bei oficialiose šalies vadovo rezidencijose Pamaskvyje bei Sočyje, bet ir dvylikoje viešbučių bei sanatorijų, kurios priklauso Prezidento reikalų tarnybai.
Būtent ši institucija buvo atsakinga už sanitarinę ir epidemiologinę V.Putino gerovę. Jos nurodymu visas aptarnaujantis personalas reguliariai buvo siunčiamas karantinuotis.
Tai prezidentą ar premjerą skraidinantys oro kompanijos „Rosija“ ekipažai, Kremliaus administracijos darbuotojai, asmeniniai fotografai ir operatoriai. Vieniems karantino sąlygomis reikėjo praleisti kelias dienas, kitiems – kelias savaites.
Prezidento reikalų tarnybai teko apmokėti už priverstinį karantiną Antrojo pasaulinio karo dalyviams, kurie tribūnoje su V.Putinu stebėjo kasmetį pergalės Antrajame pasauliniame kare paradą, – jie buvo nusiųsti į Pamaskvyje esantį sveikatinimo centrą „Kliazma“.
Po gruodį vykusios spaudos konferencijos visiems joje dalyvavusiems žurnalistams teko praleisti nemažai laiko uždarytiems viename Maskvos viešbučių.
Klausimai dėl mirčių
Dabar bus ramiau – prezidentas pasiskiepijo. Negana to, jis išdidžiai aiškino, kad Rusija koronaviruso negandas įveikė kur kas sėkmingiau nei kitos šalys.
Tačiau tokios kalbos labai toli nuo tikrovės. Žurnalistinių tyrimų portalas „Projekt.Media“ neseniai paskelbė, kad šalis kaip tik yra viena autsaiderių, ypač kalbant apie mirštamumą.
„2020-aisiais Rusijoje mirė 2,124 mln. žmonių – penktadaliu, arba 321 tūkst., daugiau, nei būtų išėję anapilin ne pandemijos metu. Ir netgi du kartus daugiau, nei oficialiai užfiksuota mirčių nuo koronaviruso.
Ir tai vis tiek optimistiniai skaičiai, nes, pavyzdžiui, Dmitrijus Kobakas iš Tiubingeno universiteto tvirtina, kad perteklinių mirčių Rusijoje pernai buvo 414 tūkst. Tai antras pasaulyje rezultatas po JAV, kuriose dėl koronaviruso mirė 560 tūkst. žmonių, tačiau Rusijos gyvenojų yra gerokai mažiau nei Amerikos“, – teigė „Projekt.Media“.
Įdomu, kad statistikos tarnyba „Rosstat“ dar pernai balandį nustojo skelbusi mirčių skaičius, nors anksčiau tai darydavo kas mėnesį.
Situacija – skirtinga
Pandemiją šalies regionai pasitiko nevienodai pasirengę. Antai praėjusių metų pradžioje pagal medicinos personalo aprūpinimą Samaros sritis buvo 63-ioje vietoje visoje Rusijoje, o pagal lovų skaičių ligoninėse tūkstančiui gyventojų – 72-oje. Nieko stebėtina, kad pagal mirštamumo augimą ji užėmė aukštą 8-ąją vietą.
Šiuo atžvilgiu dar labiau atsilikusi Čečėnija, kuri tiek pagal medikų aprūpinimą, tiek pagal lovų skaičių iš 85 Rusijos regionų buvo 83-ia.
Negana to, vietovėse, kuriose mirštamumas augo labiausiai (pavyzdžiui, Tatarstane, Mordovijoje ar Penzos srityje), nuo koronaviruso oficialiai beveik niekas nemirė – skelbiama, kad ši priežastis lėmė tik 5–7 proc. mirčių.
Galės likti valdžioje iki 2036 m.
V.Putinas šią savaitę pasirašė praėjusį mėnesį Dūmos priimtus teisės aktus, suteikiančius galimybę jam eiti Rusijos prezidento pareigas dar dvi šešerių metų kadencijas – iki 2036-ųjų.
Įstatymo pakeitimus V.Putinas pasiūlė pernai rengiant konstitucijos pataisas. Joms įsigaliojus prezidentas galės vėl dalyvauti rinkimuose pasibaigus dabartinei – antrai iš eilės – kadencijai 2024 m.
Rusijos prezidentu V.Putinas pirmąkart tapo 2000 m., po 4 metų buvo perrinktas.
Siekiant apeiti tada galiojusį draudimą tam pačiam žmogui užimti prezidento postą daugiau nei dvi kadencijas iš eilės 2008 m. šalies vadovu tapo D.Medvedevas. Jis pratęsė prezidento kadenciją iki 6 metų.
2012 m. V.Putinas grįžo į valdžią, o 2018 m. vėl buvo perrinktas.
