Per bendrą spaudos konferenciją su vizito į Turkiją atvykusiu Ukrainos prezidentu jis reporteriams pareiškė, jog Turkija siekia „užtikrinti, kad Juodoji jūra išliktų taikos ir bendradarbiavimo jūra“.
JAV karo laivams rengiantis kirsti Bosforo sąsiaurį, R. T. Erdoganas Stambule pareiškė: „Nenorime didinti įtampos mūsų bendrame regione.“
R. T. Erdoganas šeštadienį sakė, kad Turkija yra pasiruošusi paremti Ukrainą, kai įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos auga.
Turkijos vadovas pridūrė, kad šią situaciją galima išspręsti dialogo būdu.
„Tikime, kad dabartinė krizė gali būti išspręsta taikiomis ir diplomatinėmis priemonėmis, remiantis Ukrainos vientisumu ir tarptautine teise“, – per bendrą spaudos konferenciją su V. Zelenskiu sakė Turkijos vadovas.
Turkiją ir Ukrainą sieja glaudūs santykiai ir Turkija anksčiau yra pasmerkusi 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją. Ankara tradiciškai gynė Krymo totorius, kurie sudaro 10 proc. pusiasalio gyventojų.
„Mes, kaip Turkija, tvirtai gynėme Ukrainos vientisumą ir suverenitetą. Dar kartą patvirtinome mūsų sprendimą nepripažinti Krymo okupacijos“, – per konferenciją sakė R. T. Erdoganas.
Pranešimai apie išaugusią įtampą Rytų Ukrainoje ir Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Rusija dislokuoja karius prie sienos su Ukraina, kur Rusijos remiami separatistai ir Ukrainos vyriausybės pajėgos kovoja nuo 2014 m. Per konfliktą žuvo jau daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.
Turkija penktadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos į Juodąją jūrą, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Ukraina, per Bosforo sąsiaurį netrukus nusiųs du karinius laivus.
Kaip numatyta 1936 metų Montrė konvencijoje, Vašingtonas privalo mažiausiai prieš 15 dienų informuoti Ankarą, kad ruošiasi siųsti savo karinius laivus per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.
Pagal šią sutartį užsienio valstybių laivai Juodojoje jūroje gali išbūti 21 dieną.
JAV karinio jūrų laivyno laivai reguliariai vykdo operacijos regione, palaikydami Ukrainą, kovojančią su Rusijos palaikomomis separatistų pajėgomis šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai buvo nuverstas Maskvai palankus Ukrainos lyderis.
Maždaug tuo metu Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir stojo į konfrontaciją su Vakarais, kuri tęsiasi iki šiol.
R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, jog Turkija yra pasirengusi suteikti visokeriopą paramą sprendžiant konfliktą, ir pabrėžė, jog Ankara atsisakys pripažinti Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją, kurią Rusija įvykdė 2015 metais.
Kremlius sako, kad neartėja prie karo su Ukraina
Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nejuda link karo su Ukraina, Rusijai didinant savo karines pajėgas pasienyje su Ukrainos rytiniais separatistiniais regionais.
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, kas paskatino nerimą dėl jau ilgą laiką besitęsiančio konflikto rimtos eskalacijos.
„Žinoma, kad niekas neplanuoja judėti link karo, ir iš viso niekas nenumato tokio karo galimybės“, – interviu kanalo „Rossiya 1“ laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“ pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad „taip pat niekas nenumato pilietinio karo Ukrainoje galimybės“. „Rusija niekada nebuvo šio konflikto dalyve. Tačiau Rusija visuomet sakė, kad ji neliks abejinga rusakalbių, gyvenančių šalies pietryčiuose, likimui“, – sakė Kremliaus atstovas.
Pasak jo, Maskva „kantriai aiškins“ savo poziciją dėl Donbaso, nepaisant Kijevo pavydėtino užsispyrimo vadinanti Rusiją konflikto puse.
„Iš tiesų Ukrainos pusė su pavydėtinu užsispyrimu siekia įvardinti Rusiją konflikto puse. Taip nėra. Rusija nėra konflikto pusė. Rusija deda visas pastangas, kad padėtų sureguliuoti šį konfliktą. Ir mes nepailsdami tęsime šias pastangas“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai.
Ukraina kaltina Rusiją prie jos šiaurinės ir rytinės sienos, o taip pat ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, sutelkus tūkstančius karių. Kremlius neneigia karių judėjimo fakto, tačiau teigia, kad Maskva neketina niekam grasinti.
Baltieji rūmai anksčiau šią savaitę pažymėjo, kad Rusijos karių skaičius pasienyje su Ukraine dabar yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po to, kai Rusija aneksavo Krymą, kilo konfliktas.
Praėjusiais metais susirėmimų buvo sumažęs, praėjusių metų liepą įsigaliojus paliaubomis, tačiau šių metų pradžioje susirėmimai padažnėjo, dėl ko šalys kaltina viena kitą.
Ketvirtadienį fronto linijoje rytuose apsilankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, nuo sausio mėnesio žuvo 26 Ukrainos kariai, palyginti su 50 per visus praėjusius metus. Iš viso nuo 2014 metų, kai Ukrainos rytuose kilo konfliktas, jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, o daug žmonių teko palikti savo namus.
JAV perspėja apie „pasekmes“, jeigu Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį duodamas interviu perspėjo apie „pasekmes“, jeigu Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainoje.
„Turiu jums pasakyti, kad turiu realių nuogąstavimų dėl Rusijos veiksmų Ukrainos pasienyje, – NBC kanalo laidoje „Meet the Press“ kalbėdamas apie karių skaičius augimą regione sakė A. Blinkenas. – Prezidento Bideno pozicija dėl to yra labai aiški. Jeigu Rusia elgsis neapgalvotai, ar agresyviai, už tai bus kaina, bus pasekmės.“
