Vytautas Bruveris. Rytų frontas negali nedegti?

Koks pagrindinis Kremliaus tikslas vis garsiau ir gausiau žvanginant ginklais Ukrainos pasieniuose? Atvira invazija ir plačiausio, koks tik įmanoma, masto karas, gal net panaudojant branduolinį ginklą, ar viso labo tik gąsdinimas ir raumenų demonstravimas?

Įtampa prie Rusijos ir Ukrainos sienos tik auga.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Įtampa prie Rusijos ir Ukrainos sienos tik auga.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Rusija aplink Ukrainą ir aneksuotame Krymo pusiasalyje yra sutelkusi per 150 tūkst. karių.<br>TASS/scanpix nuotr.
Rusija aplink Ukrainą ir aneksuotame Krymo pusiasalyje yra sutelkusi per 150 tūkst. karių.<br>TASS/scanpix nuotr.
V. Zelenskis po pokalbio tviteryje padėkojo B. Johnsonui už jo paramą Ukrainai ir sakė, kad Ukraina<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis po pokalbio tviteryje padėkojo B. Johnsonui už jo paramą Ukrainai ir sakė, kad Ukraina<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 20, 2021, 7:59 PM

Motyvų, kodėl Rusija ėmėsi šios demonstracijos ir ją lydinčios propagandinės isterijos, yra ne vienas. Tai – ir naujosios JAV administracijos testavimas, ir mėginimas įpurkšti Kremliaus šeimininko V.Putino reitingui naujo botokso, kuris jau gerokai išsivadėjo nuo Krymo okupacijos prabėgus tiek metų. Taip pat, aišku, norisi pagąsdinti Ukrainos valdžią.

Vis dėlto svarbiausias viso šio griausmo tikslas – paspausti Vakarus, pirmiausia Paryžių ir Berlyną, kad jie savo ruožtu prispaustų Kijevą pagaliau nusileisti Maskvai dėl Donbaso.

Juk esminis Rusijos tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip valstybę. O viena pagrindinių priemonių tai padaryti – priversti Kijevą legalizuoti okupuotas Donbaso teritorijas Ukrainos politiniame kūne. Besąlygiškai – taip, kai reikalauja Rusija pagal „Minsko susitarimus“.

Kol Maskva tikėjosi, kad V.Zelenskis ne tik nori, bet ir gali tai padaryti, Donbaso fronte net galiojo rekordiškai ilgos paliaubos. O kai ir pats V.Zelenskis įsitikino, kad jokio „kompromiso“ surasti nepavyks, ir net pradėjo kapoti V.Putino parankinius ir kalbėti apie būsimą Ukrainos narystę NATO, vien atnaujinti ugnies Kremliui neužteko.

Kaip matome, griebtasi kur kas didesnės kampanijos. Tai, kad ji nutaikyta pirmiausia į pagrindinius „Minsko proceso“ dalyvius iš Vakarų, – suprantama. Kijevas Maskvoje jau seniai nebelaikomas politiniu subjektu, o Prancūzija ir Vokietija tradiciškai linkusios greičiausiai nusileisti Rusijos gąsdinimui ir spaudimui.

Matyti, kad bent Prancūzija ir jos vadovas E.Macronas, prisiėmęs pagrindinio Vakarų taikytojo su Rusija misiją, uoliai metėsi Kremliaus rodoma kryptimi mėgindamas ten stumti ir Kijevą.

Ar pavyks ši taikdarystė, švelniai tariant, labai abejotina. Ar tuomet Rusija griebsis karo? Labai tikėtina. Tik abejotina, ar didžiausio masto.

Nepaisant visų demonstracijų, Rusija neturi pakankamai pajėgų plačiai invazijai į Ukrainą – teisingiau, tokiai, kuri virstų ne kruvina pelke ir mėsmale, o būtų pergalingu ir sąlyginai neskausmingu žaibo karu. Nebent Rusijos pajėgos surengtų tik oro antskrydžių ir smūgių raketomis kampaniją.

Taigi labiau tikėtina arba kokia nors lokali ir ribota invazija, arba bandymas tomis pačiomis „hibridinėmis pajėgomis“ kurioje nors vietoje pralaužti ir pastūmėti Donbaso frontą. Kartu „pripažįstant“ tenykštes „valstybes“ arba jas tiesiog aneksuojant ir įvedant ten Rusijos „taikdarius“.

Bet svarbiausia, kodėl visa tai apskritai gali vykti? Priežastis – ta pati kaip ir 2014 m., kai visa ši istorija prasidėjo Krymo okupacija ir karu Donbase. Kaip ir tuomet, taip ir dabar Vakarai iš esmės labiausiai tiki V.Putino „sveiku protu“ ir „savisaugos instinktu“, taigi tuo, jog jis pernelyg neįsivažiuos ir neįvarys į kampą ne tik savęs, bet ir jų.

Atrodytų, visi dabartiniai Rusijos veiksmai ir naujos karo bangos pavojus – procesai, kuriuos per septynerius metus buvo galima numatyti.

Negana to, imtis vienintelės priemonės nuo to maksimaliai apsisaugoti – proaktyvios Rusijos diktatūros spaudimo ir sekinimo politikos.

Kitaip sakant, plačių, vieningai taikomų sankcijų, kurios būtų nutaikytos ne tik į pagrindinius režimo atstovus ir jų deguonį – užsienyje plaunamus pinigus, bet ir į svarbiausius ekonomikos sektorius, iš kurių režimas ir lobsta.

Be to, visos ekonomikos sekinimas – vienintelis būdas įžiebti tikrai rimtą socialinę įtampą, kuri pradėtų kelti grėsmę režimui iš visuomenės pusės.

Tačiau ne mažiau aišku ir tai, kad tokios daugiau ar mažiau vieningos ir nuoseklios Vakarų politikos nerealu tikėtis bent artimiausioje apžvelgiamoje ateityje.

Taigi net jei dabartinė įtampa kaip nors atslūgs, tik laiko klausimas, kada kils nauja – dar didesnė. O galbūt ir karas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.