Per COVID-19 pandemiją gerovės ir klestėjimo tvirtoves nušlavė alkio banga: atskleidė baisią realybę

Patricios gyvenimas nebuvo lengvas dar iki pandemijos. Po to, kai su vaikais pabėgo nuo smurtaujančio partnerio ir apsigyveno rytų Londone, turėdama tik drabužius, kuriuos vilkėjo pati ir vaikai pabėgimo metu, jai sušlubavo psichinė sveikata.

Jungtinės Karalystės maisto bankų tinklo „The Trussell Trust“ sandėlys Glazge.<br> PA/Scanpix nuotr.
Jungtinės Karalystės maisto bankų tinklo „The Trussell Trust“ sandėlys Glazge.<br> PA/Scanpix nuotr.
Jungtinės Karalystės maisto bankų tinklo „The Trussell Trust“ sandėlys Glazge.<br> PA/Scanpix nuotr.
Jungtinės Karalystės maisto bankų tinklo „The Trussell Trust“ sandėlys Glazge.<br> PA/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 22, 2021, 11:03 PM, atnaujinta Apr 23, 2021, 8:40 AM

Pastaruosius kelis metus Patricia dirbo barista, tačiau buvo atleista, kai Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbtas karantinas dėl koronaviruso protrūkio. Pinigų vis mažėjo ir moteriai teko pasikliauti maisto bankais, kad išmaitintų savo šeimą.

„Atrodo, kad tai patiri tik tu su savo vaikais. Labai sunku jiems paaiškinti, kas ir kodėl vyksta, kai jie tiesiog nori valgyti – jie nesupranta maisto nepritekliaus sąvokos“, – pasakoja Patricia.

Moteris pasakoja, kad jei nebūtų sulaukusi pagalbos, neįsivaizduoja, kur dabar ji būtų ir kaip progresuotų jos psichologinės problemos. Ji, kaip ir daugybė kitų rytų Londono rajono Tower Hamlets – vienos skurdžiausių vietų Britanijos sostinėje – gyventojų, kreipėsi „First Love Foundation“ paramos fondą.

Ši labdaros organizacija, į bėdą papuolusiems asmenims teikianti maistą, apgyvendinimą ir teisines paslaugas, jau pirmame pandemijos etape sulaukė 925 proc. daugiau pagalbos prašymų.

„COVID-19 visiškai pakeitė žaidimo taisykles“, – teigia „First Love Foundation“ fondo įkūrėja Denise Bentley.

Jos teigimu, pandemija tik sustiprino ir taip daugybės Jungtinės Karalystės gyventojų patiriamą neužtikrintumą dėl maisto. Ypač tai jaučiama minėtame Londono Tower Hamlets rajone.

„Šioje bendruomenėje tvyro sunkumo jausmas, jausmas, kad yra kaip yra, kad esi nesvarbus, kad čia tavo vieta ir kad taip bus visą gyvenimą. Tai liūdna“, – CNN pasakojo D. Bentley.

Nesibaigiantys vargai

Pandemija tik padidino jau kurį laiką augantį atotrūkį tarp turinčių ir neturinčių.

Liepą Jungtinių tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasakė, kad virusas apnuogino dešimtmečius egzistavusias ir visiems žinomas rizikas bei nelygybę ir kad „ištisi regionai, kurie darė pažangą naikindami skurdą ir mažindami nelygybę, per kelis mėnesius buvo nublokšti į metų metus atgal.“

Vis dėlto netgi Europoje – viename turtingiausių žemynų su dosniausia socialinės apsaugos sistema – dar gerokai iki koronaviruso krizės buvo nerimaujama dėl skurdo ir alkio.

2019 metais „Eurostat“ darytas tyrimas atskleidė, kad Europos Sąjungoje maždaug 92.4 milijonai žmonių gyvena ant skurdo arba socialinės atskirties ribos. Tai – 21.1 proc. visos populiacijos.

Kitas „Eurostat“ tyrimas parodė, kad 2018 net 33.4 milijonai europiečių negali sau leisti kas antrą dieną suvalgyti mėsos, žuvies arba atitinkamą vegetarišką patiekalą. Tapo akivaizdu, kad problemos mastas Europoje – milžiniškas.

Kai smogė pandemija, reikalai dar labiau pablogėjo.

Vis daugiau ir daugiau žmonių didžiuosiuose Europos miestuose įklimpo į vadinamąjį „maisto skurdą“, tapo priklausomi nuo maisto bankų. Spaudimas ir taip apkrautoms, dažnai savanorišku pagrindu veikiančioms organizacijoms ženkliai išaugo.

Didžiausias Jungtinės Karalystės maisto bankų tinklas „The Trussell Trust“ paskelbė, kad pandemijos pradžioje paklausa jo paslaugoms išaugo 47 proc. Be to, pirmą kartą savo 70 metų istorijoje organizacija UNICEF paskelbė, kad maitins alkanus vaikus Jungtinėje Karalystėje augant rizikos grupei priklausančių vaikų skaičiui.

Europos maisto bankų federacija (EMBF) pranešė, kad, palyginus su ikipandeminiais laikais, maisto paklausa visame iš 430 maisto bankų sudarytame Europos tinkle išaugo 30 proc. Priklausomai nuo valstybės, paklausa varijuoja tarp 6 ir 90 procentų.

EMBF prezidentas Jacques Vandenschrikas sako, kad gerovės programų aukso standartu laikomose ES šalyse maisto bankams tenka lopyti vyriausybių paliktas skyles. Tai galioja ir seniau autoritarizmą išgyvenusioms mažoms valstybėms.

„Mes dirbame darbą, kuris komunistinėse ar socialistinėse neegzistavo. Jose nereikėjo maisto bankų, nes valdžia duodavo viską, – kalbėjo J. Vandenschrikas. – Maisto bankai norėtų išnykti, pasiekti tokį lygį, kai niekam nebereikia paramos maistu, kai nesaugumas dėl maisto nebeegzistuoja.“

„Kad tai pasiektume, privalome iš pagrindų persvarstyti visą sistemą – maisto produkciją, savo maisto vartojimo įpročius, taip pat tai, kaip maistas yra paskirstomas“, – teigė EMBF prezidentas.

Skurdas, alkis ir trapumas

Žiauri realybė yra ta, kad daugybę Europos žmonių nuo būtinybės kreiptis į maisto banką skiria tik kelios nesumokėtos algos arba viena trauminė patirtis.

„Tai gali nutikti kiekvienam“, – teigia vieno Prancūzijos maisto banko vadovas Patrice'as Blancas.

P. Blancas atskleidžia, kad pandemijos sukelta alkio „banga“ Prancūzijos maisto bankų paklausą užaugino 40 proc. Labiausiai paveikti buvo šiauriniai Paryžiaus priemiesčiai. Čia kasdien driekiasi eilės prie maisto bankų.

„Gėda turėtų būti ne šiems žmonėms, o visuomenei“, – tvirtina P. Blancas ir prideda, kad visuomenėje gajos stigmos, susijusios su maisto banko naudojimu, gali trukdyti žmonėms pasinaudoti kita jų teikiama nauda.

„Maisto bankai teikia ne tik maistą, bet ir socialinius ryšius. Skurdas nėra tik pajamų klausimas. Tai – vienišumo klausimas, taip pat ir kova su vienišumu.“

Panašiai mąsto ir Vokietijos maisto banko „Tafel Deutschland“ pirmininkas Jochenas Brühlas. Ši organizacija padeda daugiau, nei 1.6 milijonui žmonių didžiausioje Europos ekonomikoje.

„Dauguma skurdo paveiktų asmenų taip pat kenčia ir vienišumo bei psichologinio streso problemą, – sako jis. – Mes metų metus stengiamės parodyti politikams ir visuomenei, kad „Tafel“ užduotis yra ne išnaikinti skurdą, o padėti žmonėms.“

J. Brühlas yra įsitikinęs, kad tik gerovės valstybės priemonės ir ryžtingas valdžios elgesys galėtų padėti skurstantiems suvisam išspręsti šias problemas. Politikai ir visuomenė turėtų skurdo klausimui teikti pirmenybę. Koronavirusas šį degantį klausimą ištraukė į paviršių.“

Parengta pagal CNN inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: tarptautinės parodos „AccessAbility“ atidarymas prezidentūros kieme