Viešėdamas Maskvoje balandžio pabaigoje Saksonijos žemės premjeras Michaelas Kretschmeris paskelbė apie planus Vokietijai nusipirkti 30 milijonų rusiškos vakcinos dozių. Pirkinys turėtų dalimis pasiekti Vokietiją per vasarą.
Toks pareiškimas, ypač iš regiono vadovo, o ne centrinės valdžios pareigūno, sukėlė nuostabą. Grįžęs į Vokietiją M.Kretschmeris gynėsi, kad nepasirašė jokio susitarimo ir kad tik federacinė valdžia gali pirkti vakcinas užsienyje.
Visgi jau ne pirmą mėnesį Vokietijos žemių premjerai spaudė pirkti rusišką vakciną. Šalies sveikatos ministras Jensas Spahnas buvo priverstas balandžio pradžioje pradėti derybas su Rusija dėl „Sputnik V“ pirkimo.
Idėja vienašališkai derėtis su Rusija atrodo nelaukta po to, kai J.Spahnas ir kanclerė Angela Merkel ilgą laiką agitavo už kolektyvinį vakcinų pirkimą ES lygiu. Nepaisant trikdžių pirmose vakcinų pirkimo fazėse, Vokietija laikėsi šios politikos. ES kol kas nedavė leidimo naudoti „Sputnik V“. A.Merkel pabrėžė, kad šis leidimas yra būtinas bet kokiam vakcinų pirkimui.
Rytų Vokietija išreiškia stiprų palaikymą
Žemių vadovai rytų Vokietijos žemėse, tokiose, kaip Saksonija, Tiuringija, Meklenburgas-Pomeranija bei Saksonija-Anhaltas, seniai išreiškė norą pirkti „Sputnik V“. Prieš suvienijimą 1990 metais visos šios žemės buvo komunistinio Rytų bloko valstybės Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) dalis.
Besitikintis kitą mėnesį būti perrinktas Saksonijos-Anhalto premjeras Reineris Haseloffas gina savo poziciją sakydamas, kad pats vaikystėje buvo paskiepytas rusiška vakcina nuo poliomielito tuometinėje Rytų Vokietijoje. Todėl jis neturi problemų dėl rusiškų vakcinų.
Rytuose palaikymas rusiškam preparatui eina kartu su nepasitikėjimu centrine valdžia ir jausmu, kad rytinės Vokietijos dalies pasiekimai vis dar nuleidžiami negirdomis.
„Rytų vokiečiai per ilgus dešimtmečius įprato nepasitikėti valdžia. Dabar ta valdžia yra ta Berlyne“, – teigia Halės universiteto istorijos profesorė ir Rusijos ekspertė Silke Satjukow. Ji pati vaikystėje buvo skiepijama rusiškomis vakcinomis tuometinėje VDR. Ji teigia, kad nemažai vokiečių rytinėse žemėse vis dar jaučia sentimentus rusų moksliniams pasiekimams.
Visgi, „Sputnik V“ sulaukia palaikymo ne tik rytuose. Praėjusį mėnesį Bavarijos žemės premjeras, kažkada kandidatavęs į kanclerio postą Markusas Söderis paskelbė apie preliminarų susitarimą tarp Bavarijos žemės ir joje esančios gamyklos dėl 2.5 milijono dozių „Sputnik V“ pagaminimo.
Jau nuo pandemijos pradžios žemių vadovų reitingai stipriai priklausė nuo jų gebėjimų tvarkytis su epidemiologine situacija. Tačiau balandžio pabaigoje buvo priimtas įstatymas, duodantis nacionalinei valdžiai galią įvesti apribojimus žemėse. Tuo siekiama užbaigti priemonių margumyną, kuris atsirado skirtingose žemėse ir kėlė sumaištį. Galimybė patiems užsitikrinti vakcinų tiekimą atrodė kaip būdas premjerams įrodyti, kad būtent jie yra geriausi krizės valdytojai.
Vakcina kaip Rusijos minkštoji galia
Nuo pat pradžių „Sputnik V“ buvo prestižo reikalas Kremliui. Tai buvo pirmoji pasaulyje patvirtinta koronaviruso vakcina. Jos pavadinimas buvo parinktas kaip priminimas apie kitą Rusijos mokslinį pasiekimą – palydovą „Sputnik“, kuris buvo pirmasis dirbtinis palydovas, paleistas į Žemės orbitą.
Neatsitiktinai Rusija teikė pirmenybę savo vakcinos reklamavimui užsienyje, o ne pačioje Rusijoje, kur paskiepyti vos 5 proc. populiacijos.
Iki šiol 61 patvirtino rusišką vakciną, o 28 šalys jau pradėjo ja skiepyti. Rusiškas skiepas vaidina itin svarbią rolę besivystančiose šalyse, kurios negalėjo konkuruoti su turtingomis šalimis dėl patrauklesnių vakcinų. Galėjimas suteikti išteklių neturinčioms šalims vakcinų suteikė Rusijai naują minkštosios galios įrankį auginti savo įtakai.
Dilema, ar patvirtinti „Sputnik V“ sukėlė priešpriešą tarp ES narių. Čekijoje du ministrai buvo atleisti per vieną savaitę, nes priešinosi rusiškų preparatų importui. Slovakijos premjero sprendimas nupirkti 200 tūkst. dozių „Sputnik V“ sukėlė politinę krizę,kuri baigėsi jo atsistatydinimu.
„Rusija naudoja vakciną kaip politinį įrankį sukelti nestabilumui, susipriešinimui ir politinės scenos poliarizavimui“, – tvirtino Vokietijos Maršalo fondo Centrinės ir rytų Europos reikalų direktorius Jörgas Forbrigas. Jo nuomone vakcinų diplomatija yra naujas būdas Rusijai puoselėti savo seną strategiją kiršinti ir silpninti Vakarų valstybes.
Rytų ir vakarų takoskyra
Ekspertas įžvelgia Vokietijoje bręstantį konfliktą tarp rusišką vakciną palaikančių žemių premjerų ir šį preparatą pirkti atsisakančios ES. Vokietijos federacinė valdžia atsidūrė tarp šių dviejų ugnių.
Vokietijos valdžia neignoravo galimybės, kad Rusija pati kursto tokius konfliktus. Šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas kritikavo M.Kretschmerio kelionę į Maskvą. Kalbėdamas su žurnalistais H.Maasas darė prielaidą, kad M.Kretschmeris bent jau kalbėjo ir apie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą bei situaciją rytų Ukrainoje, ir „nesileido išnaudojamas“.
Tuo tarpu sveikatos ministras J.Spahnas pastebi, kad kai rusiška vakcina bus galiausiai patvirtinta Europos vaistų agentūros (EVA), jos gali jau nebereikėti. Vokietijos žemių premjerai žada laukti ES patvirtinimo prieš perkant šį preparatą. Šalis tikisi, kad jai užteks kitų vakcinų atsargų iki kitų metų trečio ketvirčio.
EVA šiuo metu atlieka „Sputnik V“ vertinimus, tačiau neaišku, kiek šis procesas užtruks.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
