Anot sveikatos apsaugos pareigūnų, Gazoje iki antradienio vakaro buvo žuvo mažiausiai 35 palestiniečiai, įskaitant 10 vaikų, dar 203 buvo sužeisti. Tuo tarpu Izraelyje per streikus Tel Avive, Aškelone ir Lode žuvo penki žmonės, mažiausiai 100 buvo sužeista.
Toliau nuo karinio konflikto arabų rajonuose pasklido pilietinių neramumų banga, kai Izraelyje gyvenantys palestiniečiai išreiškė įniršį dėl žudynių Gazoje ir senų skundų dėl diskriminacijos pačioje šalyje.
Nors didžiausias nuo 2014 m. streikų antplūdis kelia baimę milijonams Gazos ir Izraelio gyventojų, vis dėlto pastarųjų dienų įvykiai sustiprino mažai tikėtinos poros pozicijas: Gazos Ruožui vadovaujančią islamistų kovotojų grupuotę „Hamas“ ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu.
„Hamas“ konfliktas leido atgaivinti norus užimti Palestinos pasipriešinimo lyderystės vaidmenį. Paleisdama raketas kaip tiesioginį atsaką į porą Izraelio policijos reidų Al Aksos mečetėje, itin svarbioje viso pasaulio musulmonų šventovėje, karinė grupuotė prisistatė kaip Palestinos protestuotojų ir maldininkų gynėja mieste.
Izraelio premjerui B.Netanyahu konfliktas padėjo nukreipė dėmesį nuo jo politinių nesėkmių. Šiuo metu tarpusavy susiskaldžiusios partijos tikėjosi nuversti šalies vadovą, tačiau šių dienų įvykiai leido jam susistiprinti pozicijas ir valdžioje išsilaikyti ilgiau.
„Tai kiekvieno ankstesnio karo tarp Izraelio ir „Hamas“ istorija, – tvirtino okupuoto Vakarų Kranto Birzeito universiteto politikos ekspertas Ghassanas Khatibas. – Abi vyriausybės iš jos išeina pergalingai, o Gazos visuomenė iš jos išeis kaip pralaimėtoja.“
Abi pusės pasinaudojo stipriai įkrauta šventojo miesto simbolika. Izraelio kariuomenė savo operaciją pavadino „Sienų sergėtojais“ – tai nuoroda į senovinius Jeruzalės senamiesčio pylimus. Musulmonų kovotojai turėjo savo kodinį pavadinimą – „Jeruzalės kardas“.
Izraelis oro smūgiais siekia strateginių taikinių sunaikinimo tankiai apgyvendintoje Gazoje, smarkiai rizikuodami civilių žūtimis. Kita vertus, „Hamas“ raketų taikiklyje – civilių gyventojų centrai, tačiau sprogmenys dažnai nepasiekia tikslo.
Gazos miesto valstybės tarnautojas 31 metų Osama Sobohas neteko motinos Amiros ir brolio Abdelrahmano, kai Izraelio smūgis į jų namo daugiabutį – nukreiptas į kovotojų lyderį – taip pat pražudė jo šeimą.
„Tai mano mama, – antradienio popietę telefonu apgailestavo O.Sobohas. – Labai sunku atsisveikinti su brangiausiu žmogumi, kurį turi žemėje.“
O.Sobohas nesuprato kodėl Izraelis nusitaikė į civilinį pastatą.
„Tai nėra kareivinės, tai nekelia jokio pavojaus Izraeliui, – kalbėjo jis. – Tai buvo sena moteris su vaiku, sergančiu cerebriniu paralyžiumi.“
Trylika mylių į šiaurę, miegamajame Aškelono rajone, Izraelyje, močiutė trypė stiklo ir detrito šukes, kurias paliko „Hamas“ raketa, išdauždama jos daugiabučius langus.
„Ką aš padariau ne taip? – paklausė buvusi karė, gimusi Ukrainoje, 61 metų Marija Nagiv. – Aš nieko nedariau, ir jie vis tiek mums siunčia bombas.“
M.Nagiv mažai žino apie įvykius al Aksa mečetėje, kurie ir pradėjo konfliktą.
„Kas nutiko Jeruzalėje? – paklausė ji, kai po jos kojomis sutrupėjo šukės. – Aš nesekiau nieko apie tai.“
Vėliau tą pačią dieną Aškelono miesto tarybos narys Amichai Siboni bėgo miesto gatvėmis, įnirtingai ieškodamas pastogės nuo bombų , o virš galvos gaudė sirenos.
„Šiuo metu staugia sirena“, – pranešė A.Siboni, tiesiogiai pasakodamas savo išgyvenimus Izraelio vietinei televizijai. – Aš ieškau saugios patalpos prekybos centre. Matau aplink save pagyvenusius pirkėjus, gulančius ant grindų. Jie jaudinasi ir susikibę vienas prie kito ant žemės.“
Gazoje ir Izraelyje raketos ir oro smūgiai pasiekė retą intensyvumą, kuris laikomas retu čia vykstančio konflikto ankstyvu etapu.
Gazos ruože Izraelio pilotai greitai pakeitė savo taikinius nuo vien karinių ir antradienį nusitaikė į daugiabučių namą, kuriame, kaip sakoma, yra pagrindinio kovotojų vado namai, ir bokšto kvartalą, kuriame yra kelių „Hamas“ pareigūnų biurai.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai, pulkininkas leitenantas Jonathanas Conricusas, antradienį pranešė, kad 15 kovotojų žuvo per reaktyvinių lėktuvų ir bepiločių bepiločių orlaivių smūgius.
Kai iš Gazos sparčiai viena po kito pakilo daugybė raketų, viena atsitrenkė į Aškelono mokyklą. Mokykla buvo tuščia, nes Izraelio valdžia įsakė uždaryti visas mokyklas, esančias 25 mylių atstumu nuo Gazos.
Milžiniškas gaisras siautė miesto pakraštyje, kur raketos pataikė į naftos saugyklą.
Neramumų kilo ir tarp Izraelio palestiniečių piliečių, kuriuos supykdė streikai Gazoje, smurtas šalia itin šventos Al Aksa mečetės ir griežtas palestiniečių šeimų ištrėmimas iš namų Jeruzalėje.
Protestuotojai, mojuojantys palestiniečių vėliavomis, susirinko keliuose Izraelio arabų miestuose, kai kurie iš jų degino automobilius ir žydų nuosavybes.
Palestiniečiai siautėjo mišriame Lodo mieste, kur ankstyvą trečiadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Protestuotojai padegė sinagogą ir dešimtis automobilių. Vienas palestinietis buvo mirtinai sušaudytas.
Akro mieste liepsnojo populiarus žydams priklausantis žuvies restoranas, o televizijos vaizduose matyti, kaip žydų minia Ramloje akmenimis apmėtė arabų transporto priemones.
Katare įrašytoje ir su „Hamas“ susijusiu televizijos kanalu transliuotoje kalboje vyresnysis „Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniya kalbėjo pergalingu tonu.
„Mums pavyko sukurti lygtį, jungiančią Jeruzalės ir Gazos frontus, – kalbėjo jis. - Jie yra neatsiejami. Jeruzalė ir Gaza yra viena.“
Analitikai įsitikinę, kad naujasis kovų raundas suteikia „Hamas“ grupei galimybę susigrąžinti ant šlovės podiumo, ant kurio ji stovėjo per pasipriešinimo judėjimą, kuris išblėso po daugelio metų valdymo Gazos Ruože.
Nuo atėjimo į valdžią 2007 m. „Hamas“ prarado populiarumą dėl to, nes daugelis Gazos gyventojų grupuote kaltina autoritariniu požiūriu ir prastu valdymu.
Tačiau savęs, kaip Jeruzalės gynėjo, pateikimas leido grupuotei prisirišti prie visuotinio pykčio dėl Izraelio policijos elgesio al Aksa Mečetėje ir šalia jos. Tai taip pat leido grupei pasinaudoti paprastų žmonių nepasitenkinimu, kad ateityje būtų išvengta palestiniečių šeimų iškeldinimo Šeicho Jarrah, Rytų Jeruzalės rajone.
Teismo sprendimas, kuri ištrėmė palestiniečių šeimas iš istorinio miesto sulaukė didelio atgarsio, nes tai reiškė platesnes pastangas pašalinti palestiniečius iš kitų Rytų Jeruzalės dalių ir ankstesnius arabų perkėlimus okupuotose teritorijose ir Izraelio viduje.
„Jeruzalės įvykiai tapo labai populiarūs tarp palestiniečių“, – įsitikinęs politologas G.Khatibas.
Raketų atakos taip pat leidžia „Hamas“ populiarumu aplenkti Palestinos savivaldos prezidentą Mahmoudą Abbasą, kuris neseniai atšaukė pirmuosius Palestinos rinkimus per 15 metų, panaikindamas karinei grupuotei galimybę ateiti į valdžią per rinkimus.
Dabar „Hamas“ nori įrodyti savo aktualumą kitomis priemonėmis, nurodė Gazos Alako Aksos universiteto politologas Mkhaimaras Abusada.
„Tikrai tai, kas vyksta, yra netiesioginė žinia Palestinos savivaldai ir M.Abbasui“, – tvirtino M.Abusada. – Jei jis (red. M.Abbasas) nenori pertvarkyti Palestinos vidaus rūmų, tai yra dar viena priežastis, kodėl „Hamas“ eskaluoja šią situaciją“
Karo veiksmai taip pat suteikia B. Netanyahu erdvės politinio kvėpavimui.
B.Netanyahu oponentai turi tris savaites susijungti į mažai tikėtiną koaliciją, jų sėkmė priklauso nuo kraštutinių dešiniųjų žydų politikų ir arabų islamistų, kurie turėtų atmesti savo pagrindinius principus, kad suvienytų jėgas vyriausybėje.
Tačiau karas Gazoje paverčia tai beveik neįmanomu scenarijumi. Arabų politikams, kurie priešinasi konfrontacijai su Gaza, tampa kur kas sunkiau rasti bendrą kalbą su dešiniaisiais, kurie tvirtai palaiko karinius veiksmus.
Tuo tarpu pats B.Netanyahu tikino, kad karo veiksmai greitai nesibaigs.
„Hamas“ ir „Islamo džihadas“ sumokėjo ir sumokės labai didelę kainą už savo agresiją, – vėlai vakare jis pareiškė. - Ši kampanija užtruks.“
Civiliams, kurie šiomis dienomis gedi savo artimųjų ar gimtųjų namų, šie politiniai klausimai reiškė mažai.
Beit Hanoun mieste, šiauriniame Gazos ruože, al-Masri šeima palaidojo du jaunus berniukus, kurie buvo nužudyti pirmadienio vakarą.
Pasak jų dėdės 25-erių Bashiro al-Masri, 11-metis Ibrahimas ir 7-erių metų Marwanas žaidė šalia namų, kai smogė raketa.
B.al-Masri šis išpuolis parodė, kad Izraelį nejaudina civilių likimai.
„Jie taikosi į pastatus su vaikais, greitosios pagalbos automobilius, į mokyklas, – sakė jis telefonu. – Ir visas pasaulis, pradedant Amerika, sako, kad žmonės Gazoje yra teroristai. Bet mes nesame teroristai. Mes tiesiog norime ramiai gyventi.“
Po antradienio vakaro sunku numatyti, kada gyvenimas grįš į savas vėžes. Raketų taikymas į didelės vertės taikinius gali reikšti, kad abi pusės pasirengusios smarkiam konfliktui.
Tai taip pat gali reikšti, kad kiekvienas bando padaryti galingą galutinį pareiškimą dar nepasibaigus kovoms.
Vis dėlto pulkininkas Conricusas antradienį pareiškė, kad kariuomenės oro kampanija vis dar yra „ankstyvoje stadijoje.“
Parengta pagal „New York Times“ inf.
