„Visų pirma nematome Rusijos pajėgų išvedimo, kuris būtų adekvatus pajėgų kiekiui, kuris buvo sutelktas palei sieną su Ukraina ir okupuotomis teritorijomis [Rytų Ukrainoje], – interviu Vokietijos transliuotojui DW sakė D. Kuleba. – To, kas vyksta, negalima vadinti pajėgų atitraukimu. Rusijos pajėgų pagrindinė masė liko vietoje. Kas iš tikrųjų pasikeitė – tai karinių dalinių permetimas.“
„Pavojus nepraėjo. Žinote, Sovietų Sąjungoje būdavo parodomieji teismai – procesai be jokio teisingumo. Na, o tai, ką dabar stebime, yra pajėgų išvedimas neišvedant pajėgų“, – pabrėžė diplomatijos vadovas.
Pasak jo, Kijevas privalo išlikti budrus.
„Tai mūsų žemė. Tai mūsų žmonės. Kovosime už juos ir juos ginsime. Nelaukiame, kad užsienio pajėgos atvyks mums padėti. Tačiau laukiame iš savo partnerių, kad Ukrainai būtų suteikta parama, kokią jie gali pasiūlyti, kad padėtų mums atsilaikyti per šį konfliktą dėl mūsų šalies“, – pabrėžė D. Kuleba.
Praeitą mėnesį Rusija prie Ukrainos šiaurinės ir rytinės sienų bei Kryme buvo sutelkusi iki 100 tūkst. karių, sukeldama susirūpinimą, kad padėtis gali smarkiai eskaluotis.
Tačiau vėliau Maskva paskelbė pradėjusi atitraukti savo ginkluotąsias pajėgas, o Kijevas ir NATO tą žinią pasveikino. Vis dėlto kai kurie ekspertai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip išbandė JAV prezidento Joe Bideno valią, siekdamas didinti spaudimą Ukrainai.
Kijevas nuo 2014-ųjų kariauja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Šis konfliktais įsiplieskė Maskvai tais pačiai metais aneksavus Krymo pusiasalį.
Pernai liepą įsigaliojusios paliaubos šiemet žlugo, nuo sausio gerokai padaugėjus susirėmimų tarp ukrainiečių pajėgų ir separatistų.
Daugelis mano, kad tęsiantis jau 13 tūkst. gyvybių pareikalavusiam konfliktui separatistus politiniu ir kariniu požiūriu remia Rusija, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
