Vienas tokių – neseniai į režimo gniaužtus papuolęs Ramanas Pratasevičius, kuriam gresia iki 12 metų kalėjimo.
„Skaudžiausia yra tai, kaip lengvai žmonės gali būti savavališkai sulaikyti, ir kaip lengvai teismai juos įkalina“, – sakė 54 m. buvęs policijos pulkininkas leitenantas Nikolajus Kozlovas, prieš dešimtmetį tapęs opozicijos politiku. Jis buvo išlaisvintas balandį, praleidęs 15 dienų kalėjime ir aprašęs siaubingas sąlygas.
N.Kozlovas buvo uždarytas į Minsko Okrestinos kalėjimą, kuris tapo žinomas po to, kai ten buvo pranešta apie kelis protestuotojų kankinimo ir žeminimo atvejus.
„Šiandien ten esantys darbuotojai neslėpia, kad turi įsakymą sukurti nepakeliamas sąlygas visiems, suimtiems dėl politinių priežasčių“, – tvirtino buvęs baltarusis.
Sausakimšos kalėjimo kameros
Kozlovas buvo laikomas itin mažoje kameroje, skirtoje kalėti 7 žmonėms.
„Nebuvo jokios galimybės atidaryti lango kameros vėdinimui. Kitą rytą pasakiau sargybiniams, kad šios sąlygos buvo arti kankinimų, kad jie daro nusikaltimus, už kuriuos anksčiau ar vėliau turės atsakyti, – pasakojo N.Kozlovas. – Aš manau, kad mano komentarai juos supykdė, nes jie ant mūsų kameros grindų išpylė ypač koncentruotą baliklio tirpalą.“
Kaliniai netrukus pradėjo dusti.
„Kažkas pradėjo kosėti, mus visi ėmė pykinti, – tikino N.Kozlovas. – Mes pradėjome daužyti duris ir skambinti varpu.“
„[Sargybiniai] pagaliau suprato, kad iš tikrųjų gali ką nors nužudyti, – pridūrė jis. – Jie atidarė kamerą, išvedė mus ir davė skudurų, kad nuvalytume baliklį ... Bet žala jau buvo padaryta. Aš vis dar turiu problemų dėl regėjimo. Kiek žinau, kito kalinio plaučiai vis dar neatsigavo.“
Tokie atvejai kaip šitas nėra reti. Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“ teigė, kad praėjusį mėnesį šalyje buvo 360 politinių kalinių, dar 304 buvo sulaikyti balandžio mėnesį. „Nežmoniškas sulaikymo sąlygas“ ji pavadino sąmoninga vyriausybės politika, prilygstančia „kankinimams“.
N.Kozlovas išreikalavo medicinos pagalbos ir buvo išsiųstas į ligoninę. Grįžus į kalėjimą, žiaurus elgesys nesibaigė. Šviesos buvo paliekamos visą parą. Kaliniams nebuvo duodama jokių čiužinių ar nepakankamai gultų.
„Paprastai kameroje vienoje vietoje buvo keturi žmonės. Dauguma kalinių miegojo ant grindų“, – prisiminė jis.
„Tikslas, kiek suprantu, yra tiesiog žeminti žmones. Pažeminti areštuotus gydytojus, mokslininkus ir IT specialistus, – svarstė N.Kozlovas. – Valstybė nori parodyti šiems žmonėms, kad jų vieta yra ant grindų, po gultu.“
Dėl ventiliacijos trūkumo kamerose susidarė beveik nepakeliamos sąlygos.
„Nepakako deguonies“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad vienintelis būdas gauti oro buvo per mažus liukus, naudojamus tiekiant maistą kaliniams. – Bet jei sargybiniai dėl kažko supykdavo, jie uždarydavo šias skyles. Žmonės tada pradėdavo dusti.“
Baltarusijos valdžia neigia, kad opozicijos aktyvistai yra kankinami ir laikomi nežmoniškose sąlygose. Vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Chemodanova tikino, kad pranešimai apie netinkamą elgesį ir piktnaudžiavimą balikliais buvo „didžiulis farsas“, skelbia oficiali naujienų agentūra „Belta“. Tačiau kiti buvę kaliniai patvirtino N.Kozlovo istoriją.
Balandžio mėnesį po 15 dienų laisvės atėmimo buvo paleistas ir opozicinės Baltarusijos socialdemokratų partijos (Hramada) lyderis Iharas Barysau. Jį suėmė kaukėti vyrai, kai jis su šeima važiavo į parduotuvę Minske.
„Aš buvau priverstas palikti žmoną ir dukrą automobilyje“, – sakė jis interviu telefonu. Jis taip pat buvo laikomas Okrestinoje. Iš pradžių jo dviejų asmenų kameroje buvo septyni žmonės.
„Po kurio laiko mūsų buvo 10. Dauguma jų miegojo ant grindų be čiužinių. Sąlygos ten buvo labai sunkios“, – prisiminė jis.
„Pačioje pradžioje įėjo sargybiniai ir išmėtė visus mūsų daiktus. Jie nieko neieškojo, tiesiog norėjo padaryti ką nors bjauraus, – pasakojo opozicionierius. – Ir tada jie ant grindų išpylė kibirą baliklio tirpalo.“
Baliklis nebuvo toks koncentruotas kaip N.Kozlovo atveju, tačiau kaliniams per kelias valandas išsivystė stiprus galvos skausmas, kas „sukelia fizinių ir emocinių kančių“.
Mušimai
Vėliau I.Barysau buvo perkeltas į kalėjimą Zhodino mieste, esančiame beveik 60 kilometrų nuo Minsko, kur iš pradžių buvo geresnės sąlygos. Bet padėtis greitai pablogėjo. Pirmiausia sargybiniai išsivežė čiužinius, tada jie konfiskavo visas knygas, sąsiuvinius ir raštinės reikmenis. Kartais kaliniams neužtekdavo maisto, o darbuotojai apribojo maisto siuntinius, kuriuos į kalėjimą atnešdavo artimieji.
Trys dienos prieš paleidimą I.Barysau ir visus jo kameros narius riaušių policijos būrys išstatė prie sienos.
„Beveik mums visiems sumušė kojas. Kai kuriuos žmones mušė į rankas, – prisiminė jis. – Kartais jie liepdavo pakelti rankas, o dar nespėjus pakelti rankų jie kumščiu ar lazda suduodavo per inkstus.“
Opozicija tokią taktiką vertina kaip Lukašenkos pastangas panaudoti bet kokias įmanomas priemones, kad galėtų išsilaikyti valdžioje.
„Tarp žmonių, kurie vykdo mušimus, dalis yra sadistų, kurie tikrai gauna malonumą žemindami žmones ir sukeldami jiems kančias. Yra tokių, kurie yra ideologiniai Lukašenkos šalininkai, kuriems plaunamos smegenys“, – sakė vyriausiasis Svetlanos Cichanouskajos patarėjas Aleksandras Dobrovolsky.
„Tačiau didžiąją dalį sudaro žmonės, kurie bijo pasekmių, jei nevykdys įsakymų. Jie bijo patirti tokio pat pobūdžio smurtą, kurį patys daro dabar“, – tikino A.Dobrovolsky, kuris dabar gyvena tremtyje Lietuvoje.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
