A. Lukašenkos režimo žiaurumas peržengia visas ribas: Baltarusija virsta didele koncentracijos stovykla

Iš esmės Aliaksandro Lukašenkos režimas labai nuosekliai daro visas sąlygas tam, kad paverstų Baltaurisiją viena didele koncentracijos stovykla, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Europos Humanitarinio universiteto (EHU) atstovas Maksimas Milta. Jis teigė, kad tai jau nebėra kažkoks metaforinis pareiškimas – tai iš esmės tapo realybe.

M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br> AP/Scanpix nuotr.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br> AP/Scanpix nuotr.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br> lrytas.lt koliažas.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br> lrytas.lt koliažas.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br>AFP/Scanpix nuotr.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br>AFP/Scanpix nuotr.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br>Asmeninio albumo nuotr.
M. Milta apie A. Lukašenkos vykdomą režimą: sudarytos visos sąlygos Baltarusiją paversti didele koncentracijos stovykla.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-06-05 22:32, atnaujinta 2021-06-05 22:42

„Šiuo metu Baltarusijoje yra 451 politinis kalinys – tai yra ne tik absoliučiais skaičiais didesnis politinių kalinių skaičius negu, pavyzdžiui, Rusijoje, turinčioje 15 kartų daugiau gyventojų, bet savo proporcingumu tai apskritai yra didžiausios politinės represijos Europoje per paskutinius 50 metų“, – kalbėjo M.Milta.

Anot jo, jau nuo praėjusių metų gruodžio, A.Lukašenka iš esmės apribojo galimybes baltarusiams palikti šalį, tačiau trečiadienį įsigaliojusios pataisos tai dar labiau sustiprino.

„Šios pataisos prisidėjo prie šios sprendimo taip, kad labiausiai nukentėjo tie baltarusiai, kurie gavo D tipo vizas. Tos vizos dažniausiai būdavo išduodamos humanitariniais tikslais. Dabar su tokiom vizom baltarusiai negali kirsti sienos antžeminiu transportu“, – kalbėjo M.Milta.

Kaip teigė M.Milta, dabar vienintelis kelias yra oro susisiekimas, tačiau jis taip pat nebėra toks lengvas pasirinkimas: po priverstinio lėktuvo užgrobimo vienintelis kelias patekti į Vilnių yra skrydis iš Minsko į Stambulą, Maskvą, kitus tolimus miestus, ir tik tuomet į Vilnių.

„Esmė ta, kad šią pataisą A.Lukašenka nutaikė prieš tuos žmones, kurie buvo areštuoti administracine tvarka ir po to norėjo palikti šalį, žinodami, kad po to jų lauks ir baudžiamasis persekiojimas“, – sakė EHU atstovas.

Tai reiškia, kad baltarusiai bus priversti ir nelegaliai kirsti sieną. Tarp jų visų pirma yra politines represijas išgyvenantys baltarusiai, kuriems kyla pavojus dėl savo pilietinės ir politinės pozicijos

Kalbėdamas apie artėjanti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Ženevoje, M.Milta sakė, kad sunku įsivaizduoti, jog V.Putinas staiga taptų Baltarusijos demokratijos nešėju, užtikrinančių Baltarusijos piliečių orumo bei laisvų demokratinių rinkimų reikalavimus.

„Man atrodo, kad yra susidariusi klaidingas įspūdis, kad Baltrarusijoje nieko nevyko iki lėktuvo nutupdymo ir tik dabar iš naujo atsinaujino represijos. Ne, jos tęsėsi visomis šitomis savaitėmis, dienomis, mėnesiais, – kalbėjo M.Milta. – „Laisvasis Europos radijas“ paskelbė interviu su Baltarusijos piliete. Ji pasakojo apie tai, kad žiemą ji buvo sulaikyta ir laikoma izoliatoriuje.

Moteris buvo kankinama šalčiu: jai būnant kameroje, joje buvo nuo 10 iki 15 laipsnių šalčio, ji buvo priversta miegoti ant grindų. Galiausiai dėl to jos sveikata labai nukentėjo, medikai turėjo pašalinti jos kiaušides. Kalbame apie tokias istorijas, kurios tapusios kasdienybe.“

M.Milta pabrėžia, kad tai nėra tik Ramano Pratasevičiaus ar Sofijos Sapegos atvejai – tai yra visos šalies mastu vykstančios represijos.

„Imant šį kontekstą sunku įsivaizduoti, kad V. Putinas staiga taptų tuo žmogumi, kuris privestų A.Lukašenką pasitraukti ir užtikrintų demokratinį pereinamąjį laikotarpį, – sakė M.Milta. – Kita vertus, negalima paneigti ir to milžiniškos įtakos, kurią turi Kremlius.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.