J. Bidenas sieks atkurti „šventą“ NATO sąjungininkių ryšį, sutraukytą D. Trumpo Susiduria su naujais iššūkiais santykiuose su Kinija ir Rusija

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį bandys atkurti pasitikėjimą tarp Vašingtono ir sąjungininkių pirmajame po Donaldo Trumpo eros NATO viršūnių susitikime, lyderiams siekiant įpūsti naujos gyvybės Aljansui, nepaisant nesutarimų dėl priešakyje laukiančių pavojų.

J. Bideno pirmtakas D. Trumpas pakirto pasitikėjimą Vakarų saugumo architektūra, pakurstęs abejonių dėl Vašingtono įsipareigojimo ginti partneres Europoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J. Bideno pirmtakas D. Trumpas pakirto pasitikėjimą Vakarų saugumo architektūra, pakurstęs abejonių dėl Vašingtono įsipareigojimo ginti partneres Europoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 14, 2021, 1:39 PM, atnaujinta Jun 14, 2021, 4:50 PM

Sąjungininkės priims pareiškimą, pabrėždamos bendrą poziciją dėl saugaus pasitraukimo iš Afganistano, taip pat bendro atsako į kibernetines atakas ir augančią Kinijos galią.

„Nežengiame į naująjį Šaltąjį karą, ir Kinija nėra mūsų varžovė ar priešininkė“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams, prieš lyderių susitikimą atvykęs į Aljanso būstinę.

„Tačiau turime drauge, kaip aljansas, spręsti iššūkius, kuriuos mūsų saugumui kelia Kinijos [galios] augimas“, – kalbėjo jis.

Viršūnių susitikime lyderiai taip pat aptars skubaus NATO pasitraukimo iš Afganistano užbaigimą, J. Bidenui balandį netikėtai paskelbus, kad visi amerikiečių kariai paliks šią šalį iki rugsėjo 11 dienos.

J. Bideno pirmtakas D. Trumpas pakirto pasitikėjimą Vakarų saugumo architektūra, pakurstęs abejonių dėl Vašingtono įsipareigojimo ginti partneres Europoje.

Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą 2019 metais jis viešai susikirto su kitais lyderiais ir išvyko namo dar nepasibaigus deryboms.

Kitaip nei D. Trumpas, dabartinis JAV prezidentas akcentuoja tvirtą Amerikos paramą 72 metus gyvuojančiam Aljansui, o jo administracija deda pastangas parodyti, kad daugiau konsultuojamasi su partneriais.

„Sveikinu faktą, kad turime Jungtinių Valstijų prezidentą, tvirtai įsipareigojusį NATO, įsipareigojusį bendram Šiaurės Amerikos ir Europos darbui Aljanse“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau tarp sąjungininkių esama nesutarimų kai kuriais svarbiais klausimais, be kita ko, ir dėl to, kaip reaguoti į augančią Kinijos galią ir kaip didinti bendrą finansavimą.

Partnerės nerimauja dėl skubaus pajėgų išvedimo iš Afganistano, o kai kas kelia klausimų dėl Aljanso strategijos, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui anksčiau įspėjus, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

„Mes tikime, kad NATO yra gyvybiškai svarbi mūsų gebėjimui toliau užtikrinti Amerikos saugumą“, – sakė J. Bidenas sekmadienį po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Britanijoje.

Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi „šventą pareigą“ Aljansui bei kolektyvinės gynybos principui, ir pažadėjo darbais pagrįsti savo žodžius, kad „Amerika sugrįžo“.

NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų būti uždegta žalia šviesa 2030 metų reformų programai.

Lyderiai sutars atnaujinti NATO „strateginę koncepciją“, kad Aljansas būtų geriau pasirengęs kovoti su naujo pobūdžio grėsmėmis, kurias kelia kibernetinės atakos, klimato kaita bei naujos technologijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį NATO viršūnių susitikime perspėjo, kad Aljansas susiduria su naujais iššūkiais santykiuose su Kinija ir Rusija, tačiau pažadėjo atkurti Vašingtono paramą savo sąjungininkėms.

Atvykęs į NATO būstinę Briuselyje dalyvauti susitikime su 29 lyderiais J. Bidenas pabrėžė, kad Aljansas yra „labai svarbus“ JAV saugumui.

J. Bidenas pirmą kartą kaip prezidentas dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime bandys atkurti Vašingtono ryšius su sąjungininkėmis, po to, kai jo pirmtako Donaldo Trumpo administracija pakurstė abejonių dėl JAV įsipareigojimų.

Susitikimas taip pat suteiks progą partnerėms peržiūrėti savo prioritetus ir strategiją santykiuose su Maskva ir Pekinu, naujas grėsmes ir greitą NATO pajėgų išvedimą iš Afganistano po daug metų trukusio konflikto.

„Manau, kad per pastaruosius porą metų vis labiau pripažįstama, kad turime naujų iššūkių. Ir mes turime Rusiją, kuri elgiasi ne taip, kaip tikėjomės, taip pat ir Kiniją “, – pareiškė jis NATO generaliniam sekretoriui per dvišales derybas prieš pagrindinį viršūnių susitikimą.

„Noriu aiškiai pasakyti: NATO pati savaime yra labai svarbi JAV ir jos pačios interesams. Jeigu jos [NATO] nebūtų, turėtume ją sukurti“, – sakė jis.

J. Bidenas dar kartą pabrėžė, kad NATO sutarties 5-asis straipsnis – kuriuo anksčiau suabejojo D. Trumpas ir kuris įpareigoja nares ginti vienai kitą -  yra „šventa pareiga“.

NATO sąjungininkės turėtų susitarti dėl pareiškimo, pabrėžiančio jų bendrą poziciją dėl jų pasitraukimo iš Afganistano užtikrinimo, bendro atsako į kibernetines atakas ir kylančios Kinijos grėsmę.

„Nežengiame į naująjį Šaltąjį karą, ir Kinija nėra mūsų varžovė ar priešininkė“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams, prieš lyderių susitikimą atvykęs į Aljanso būstinę. 

„Tačiau turime drauge, kaip aljansas, spręsti iššūkius, kuriuos mūsų saugumui kelia Kinijos [galios] augimas“, – kalbėjo jis. 

Derybos su R. T. Erdoganu

Viršūnių susitikime lyderiai taip pat aptars skubaus NATO pajėgų pasitraukimo iš Afganistano užbaigimą, J. Bidenui balandį netikėtai paskelbus, kad visi amerikiečių kariai paliks šią šalį iki rugsėjo 11 dienos. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš NATO lyderių susitikimą akis į akį susitiko su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, o J. Bidenas su juo susitikti turėtų vėliau.

Susitikime turėtų būti apsvarstytas Ankaros pasiūlymas užtikrinti Kabulo tarptautinio oro uosto saugumą po NATO karių išvedimo iš Afganistano, taip pat kitų sostinių nerimą kelianti Turkijos agresyvi regioninė politika.

Kitaip nei D. Trumpas, dabartinis JAV prezidentas akcentuoja tvirtą Amerikos paramą 72 metus gyvuojančiam Aljansui, o jo administracija deda pastangas parodyti, kad daugiau konsultuojamasi su partneriais.

„Sveikinu faktą, kad turime Jungtinių Valstijų prezidentą, tvirtai įsipareigojusį NATO, įsipareigojusį bendram Šiaurės Amerikos ir Europos darbui Aljanse“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau tarp sąjungininkių esama nesutarimų kai kuriais svarbiais klausimais, be kita ko, ir dėl to, kaip reaguoti į augančią Kinijos galią ir kaip didinti bendrą finansavimą.

Partnerės nerimauja dėl skubaus pajėgų išvedimo iš Afganistano, o kai kas kelia klausimų dėl Aljanso strategijos, Prancūzijos prezidentui E. Macronui anksčiau įspėjus, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

Kiti į derybas atvykę lyderiai su šia fraze nesutiko, tačiau Europos vadovai pareiškė, kad nenori būti įtraukti į JAV konfrontaciją su Kinija dėmesio Rusijai sąskaita.

NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų būti uždegta žalia šviesa 2030 metų reformų programai.

Lyderiai sutars atnaujinti NATO „strateginę koncepciją“, kad Aljansas būtų geriau pasirengęs kovoti su naujo pobūdžio grėsmėmis, kurias kelia kibernetinės atakos, klimato kaita bei naujos technologijos.

Rusijos 2014 metais įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija suteikė naują prasmę NATO, todėl Aljanso lyderiai yra pasiruošę išklausyti J. Bideno prieš trečiadienį numatytą jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kalbant apie Kiniją, J. Bidenas tęsia D. Trumpo politiką ir ragina daugiau dėmesio skirti Pekinui ir užimti griežtesnę poziciją jo atžvilgiu.

Tačiau J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas nuramino, kad pareiškime Kinijai nebus skirta per daug dėmesio ir „kalba nebus kurstanti“.

Išeina iš Afganistano

Žvelgdama į ateitį NATO baigia vieną reikšmingiausių savo istorijos etapų – du dešimtmečius trukusią karinę misiją Afganistane.

Partnerės kuria planus, kaip padėti išvengti Afganistano pajėgų žlugimo, pasitraukus užsienio kariams, ir svarsto, kaip užtikrinti pakankamą saugumą Vakarų šalių ambasadoms, kad jos galėtų tęsti savo darbą.

Ankara pasisiūlė pasirūpinti oro uosto saugumo užtikrinimu, tačiau sako, kad tam reikės amerikiečių paramos.

Pasak J. Stoltenbergo, pasibaigus karinei misijai, NATO ir toliau finansuos Afganistano pajėgas, rengs jų apmokymus užsienyje ir teiks civilinę paramą vyriausybei.

Jis pridūrė, kad „taip pat kai kurios NATO sąjungininkės – įskaitant Jungtines Valstijas, Turkiją ir kitas – dabar veda tiesioginį dialogą, kaip užtikrinti, kad mes galėtume prižiūrėti tarptautinį oro uostą Kabule“.

J. Stoltenbergas nurodė, kad tikimasi, jog sąjungininkės susitars dėl naujos kibernetinės gynybos politikos ir įsteigs fondą, kuris padės pradedančioms įmonėms, plėtojančioms novatorišką technologiją.

Jos taip pat turėtų pirmą kartą susitarti, kad išpuolis prieš kosminę infrastruktūrą, pavyzdžiui, palydovus, gali leisti pasinaudoti Šiaurės Atlanto sutarties punktu dėl bloko kolektyvinės savigynos. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.