Suskaičiavus daugiau nei 99 proc. balsalapių paaiškėjo, kad renkant apie 300 vietos tarybų narių pagrindine nugalėtoja tapo centro dešinioji Nacionalinės koalicijos partija, gavusi 21,3 proc. balsų – šiek tiek daugiau nei prieš ketverius metus.
Premjerės Sannos Marin Socialdemokratų partija užėmė antrąją vietą, atsilikusi daugiau nei trimis procentiniais punktais nuo konservatorių. Tai buvo pirmas išbandymas politinei jėgai, atėjusiai į valdžią 2019 metų gruodį. Šįkart socialdemokratai per rinkimų kampaniją pagrindinį dėmesį skyrė būdams suvaldyti koronaviruso pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį.
Nors palyginti su 2017 metais socialdemokratai surinko 1,6 procentinio punkto balsų mažiau, S. Marin sugebėjo sužlugdyti prognozes, kad jos partija šios Šiaurės šalies merijose gali nusmukti į trečią ar net ketvirtą vietą.
Nacionalistinė Suomių partija, pasirinkusi griežtą antiimigracinę platformą, surinko 14,5 proc. balsų ir pasiekė ketvirtą geriausią rezultatą, šiek tiek atsilikusi nuo Centro partijos.
Tai reiškia, kad populistų palaikymas padidėjo beveik 6 procentiniai punktais po ankstesnių vietos valdžios rinkimų, įvykusių 2017 metais – jokiai kitai partijai sekmadienį nepavyko taip reikšmingai sustiprinti savo pozicijų.
Tačiau Suomių partija nesugebėjo pakartoti savo sėkmės, pademonstruotos per 2019 metų visuotinius rinkimus, kuomet ji užsitikrino 17,5 proc. elektorato palaikymą. Be to, nacionalistai netapo pirmąja ar antrąja pagal mandatų skaičių politine jėga savivaldybėse, nors tai prognozavo visuomenės apklausos.
Vis dėlto partijos lyderis Jussi Halla-aho surinko daugiau nei 18,5 tūkst. asmeninių balsų – daugiau nei bet kuris kitas kandidatas. Palyginimui, S. Marin, kuri balotiravosi į tarybos narius pietiniame Tamperės mieste, surinko kiek daugiau nei 10 tūkst. balsų.
Nepaisant to, premjerei pavyko išlikti palyginti populiariai dėl savo vaidmens padedant Suomijai išlaikyti vieną žemiausių Europoje sergamumo COVID-19 lygių.
Savaitgalio rinkimai turėjo įvykti dar balandį, bet buvo atidėti dėl pandemijos. Nepaisant pastangų apsaugoti rinkėjus nuo koronaviruso – pavyzdžiui, atidarant lauko ir įvažiuojamuosius balsavimo punktus per pratęstą balsavimo laikotarpį – aktyvumas sekmadienį tesiekė 55,1 procento. Per rinkimus 2017 metais savo valią pareiškė 58,9 proc. piliečių.
