Dabartinis prezidentas Hassanas Rouhani, remiantis konstitucija, nebegali siekti naujos kadencijos, bet šiitiškos respublikos valdžia neleido balotiruotis jo sąjungininkams ir užvėrė kelią beveik visiems reformų šalininkams.
Analitikai prognozuoja, kad rinkimus beveik neabejotinai laimės griežtosios linijos šalininkas – teismų sistemos vadovas Ebrahimas Raisi. Vienintelis realus jo varžovas, palaikomas H. Rouhani administracijos, yra buvęs centrinio banko valdytojas Abdolnasseras Hemmati. Jis skundėsi, kad kiti kandidatai tėra E. Raisi marionetės ir suteikia galimybę jam išvengti tiesioginės kritikos.
Žemiau pateikiama tebesivaržančių kandidatų apžvalga.
Ebrahimas Raisi
60-metis Raisi yra griežtosios linijos šiitų dvasininkas, artimas Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei. Jis žada kovoti su skurdu ir korupcija.
2016 metais A. Khamenei paskyrė E. Raisi vadovauti Imamo Rezos labdaros fondui, prižiūrinčiam didelį verslo įmonių ir fondų konglomeratą. Tąsyk A. Khamenei vadino E. Raisi „patikimu ir labai patyrusiu“ žmogumi, todėl daugelis pradėjo spėlioti, kad galbūt jis ruošiamas tapti paties aukščiausiojo lyderio įpėdiniu.
E. Raisi 2017 metais pralaimėjo prezidento rinkimus H. Rouhani, nors surinko daugiau kaip 15 mln. balsų. Vėliau A. Khamenei paskyrė šį buvusį teisės profesorių vadovauti Irano teismų sistemai. Eidamas šias pareigas E. Raisi dažnai atsidurdavo žiniasklaidos dėmesio centre dėl savo antikorupcinės kampanijos, teigiamai vertintos visuomenės, nusivylusios dėl išvešėjusio kyšininkavimo.
Jo kandidatavimas taip pat atgaivino kontroversiją dėl 1988 metų įvykių, kai tūkstančiams žmonių vienu metu buvo įvykdytos mirties bausmės. Šio fakto, laikomo vienu tamsiausių Irano istorijos momentų po Islamo revoliucijos, šalies vyriausybė vis dar nepripažįsta.
E. Raisi dirbo komisijoje, prisidėjusioje su mirties bausmių skyrimu kaliniams. Jis šių kaltinimų niekada nėra viešai komentavęs.
Abdolnasseras Hemmati
64 metų Abdolnasseras Hemmati kelerius metus dirbo Irano centrinio banko vadovu H. Rouhani administracijoje. Tuo metu JAV atnaujino sankcijas šiitiškai respublikai, vienašališkai pasitraukusios iš branduolinės sutarties su Iranu. Nors ir dirbo H. Rouhani vyriausybėje, A. Hemmati ne kartą teigė esąs nepriklausomas kandidatas.
Šis ekonomikos profesorius yra vadovavęs privatiems ir valstybiniams bankams, taip pat Irano centrinei draudimo agentūrai. Be to, jis yra trumpai dirbęs Irano ambasadoriumi Kinijoje.
Technokratas A. Hemmati atkreipė į save dėmesį, kai per trumpą rinkimų sezoną paskyrė savo žmoną Sepideh Shabestari viena iš savo atstovų ir pagrindinių patarėjų.
Be kita ko, šis kandidatas yra pelnęs juodą karatė diržą.
A. Hemmati sakė, kad tapęs prezidentu siektų mažinti skurdą gerindamas ekonominius ryšius su pasauliu, mažindamas valdininkų skaičių ir dėdamas pastangas, kad Iranas būtų išbrauktas iš tarptautinės Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) „juodojo sąrašo“.
Amirhosseinas Ghazizadeh Hashemi
50-metis Amirhosseinas Ghazizadeh Hashemi analitikų laikomas menkai žinomu konservatyvių pažiūrų politiku. Jis yra parlamento narys nuo 2007 metų ir priklauso parlamento pirmininkų tarybai, sprendžiančiai teisėkūros institucijos reikalus.
Šis otolaringologijos chirurgo kvalifikaciją turintis politikas žadėjo per pirmąsias tris darbo prezidento poste dienas atgaivinti Irano vertybinių popierių biržą. Toks uždavinys būtų sunkiai įgyvendinamas, nes per pastaruosius metus šios rinkos vertė sumažėjo beveik perpus.
Mohsenas Rezaei
66 metų Mohsenas Rezaei anksčiau vadovavo Irano elitinei sukarintai organizacijai – Revoliucinei gvardijai. Jis yra dalyvavęs keliuose rinkimuose kaip griežtosios linijos kandidatas.
Argentinos prašymu šis veikėjas yra ieškomas Interpolo dėl jo numanomo vaidmens organizuojant 1994 metais įvykdytą 85 žmonių gyvybių pareikalavusį sprogdinimą Buenos Airių žydų centre. Tiek M. Rezaei, tiek Irano vyriausybė neigia organizavę šią ataką.
M. Rezaei taip pat buvo kritikuojamas dėl netinkamo vadovavimo pajėgoms per 9-ame dešimtmetyje vykusį Irano ir Irako karą, o jo santykiai su Irano reguliariosiomis pajėgomis yra įtempti. Dabar jis dirba Tikslingumo tarybos sekretoriumi; šis organas padeda spręsti ginčus tarp parlamento ir Irano konstitucijos prievaizdo – Sergėtojų Tarybos.
Per pirmus prezidento rinkimų kampanijos debatus M. Rezaei taip pat grasino pasiųsti A. Hemmati už grotų.
