„Iniciatyvos atnaujinti ES viršūnių susitikimus su Rusija nematant jokios Rusijos pažangos yra pavojingas nukrypimas nuo ES sankcijų politikos“, – sakė Dmytro Kuleba prieš Bendrijos lyderių susitikimą, kuriame bus aptartas Paryžiaus ir Berlyno pasiūlymas.
Ministras kalbėjo po Briuselyje įvykusio susitikimo su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.
„Sprendimas neberengti ES ir Rusijos viršūnių susitikimų buvo priimtas 2014 metais, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Deja, Rusija nerodo jokio noro keisti savo politiką nei Ukrainos, nei ES atžvilgiu, ir mes manome, kad nėra pagrindo atnaujinti viršūnių susitikimus“, – kalbėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
Paryžius ir Berlynas trečiadienį paskutinę minutę pateikė kitoms Bendrijos narėms pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Tačiau tokiai idėjai griežtai nepritaria virtinė ES valstybių, ypač Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi. Jos buvo nemaloniai nustebintos tokio Paryžiaus ir Berlyno žingsnio.
ES valstybių ambasadoriams trečiadienį vakare nepavyko suderinti bendros pozicijos, todėl klausimas buvo paliktas spręsti lyderiams.
27 šalių Bendrija nori peržiūrėti savo strategiją, kaip sulaikyti savo didžiulę rytinę kaimynę, Briuseliui pripažįstant, kad ryšiai su Kremliumi veikiausiai dar pablogės, nors jau dabar yra nusmukę į rekordines žemumas.
Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.
Berlyno ir Paryžiaus pateiktame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte rašoma, kad Bendrija „peržiūrės esamus dialogo su Rusija formatus, įskaitant dialogą lyderių lygiu“.
Tačiau jame taip pat nurodoma, kad lyderiai prašys Europos Komisijos „pristatyti galimybes imtis papildomų ribojamųjų priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas“, siekiant duoti atkirtį „bet kokiai tolesnei piktavališkai, neteisėtai ir ardomajai Rusijos veiklai“.
„Dar anksti“
Ketvirtadienį vyksiantis ES viršūnių susitikimas bus paskutinis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kurios įpėdinis bus išrinktas rugsėjį.
A. Merkel aktyviausiai tarp Bendrijos lyderių pasisakė už ryšius su V. Putinu, kurie per pastaruosius septynerius metus drastiškai pablogėjo.
„Mano nuomone, mes, kaip Europos Sąjunga, taip pat turime siekti tiesioginių kontaktų su Rusija ir Rusijos prezidentu“, – sakė ji, ketvirtadienį kalbėdama Vokietijos parlamente.
„Nepakanka, kad Amerikos prezidentas kalbasi su Rusijos prezidentu“, – sakė kanclerė ir pabrėžė, kad ES taip pat „turi sukurti kitokius formatus deryboms“.
Vienas Europos diplomatas tvirtino, kad „ES turi laikytis tvirtos pozicijos ir sukurti atsvarą Rusijai“.
„Ji taip pat turi būti pasiruošusi priešintis, ypač kibernetinėms atakoms. Ir taip pat turi būti pasirengusi bendradarbiauti su Rusija jai svarbiais klausimais“, – sakė jis.
Kitas diplomatas tokiai pozicijai nepritarė ir sakė, jog „dar anksti“ kalbėti apie susitikimą su Rusijos lyderiu.
„Kam rengti viršūnių susitikimą su Putinu, jei nėra nieko pozityvaus, ką būtų galima aptarti“, – sakė jis.
Kol kas neaišku, kokiu formatu galėtų vykti toks susitikimas, ar jame dalyvautų visi 27 Bendrijos lyderiai, ar tik Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai.
Pastarąjį kartą ES vadovai ir V. Putinas buvo susitikę Briuselyje 2014 metų pradžioje. Nuo tada Kremliaus šeimininkas stengiasi visus klausimus spręsti dvišaliu pagrindu, su atskiromis valstybėmis.
ES ir Rusijos ryšiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Po Krymo aneksijos Briuselis paskelbė Maskvai virtinę sankcijų, o Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
ES lyderių nuomonės dėl viršūnių susitikimo su V. Putinu išsiskyrė
Ketvirtadienį per derybas Briuselyje išryškėjo nesutarimai tarp ES lyderių dėl to, kaip elgtis su Rusija.
Įtempti santykiai su bloko rytine kaimyne yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių iššūkių, kuriuos 27 šalių lyderiai turi išspręsti per dviejų dienų susitikimą.
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę perspėjo, kad santykiai ir toliau blogėja. Tačiau blokas nesutaria, kaip elgtis su Maskva.
Nors Prancūzija ir Vokietija nori pastūmėti santykius su Maskva pozityvesne linkme, jų siūlymas surengti ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą yra nepopuliarus tarp kitų valstybių narių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad ES turėtų rasti būdų, kaip užmegzti tiesioginį dialogą su Rusija, teigdama, kad „konfliktus geriausiai galima išspręsti... kalbantis vienam su kitu“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Vladimiru Putinu, nors jie yra geografiškai toliau vienas nuo kito nei Rusija ir ES.
Tačiau kitos šalys tokį požiūrį vertina skeptiškai ir ragina būti atsargius.
„Mes nematome radikalių pokyčių Rusijos elgesio modelyje, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Jei be jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje mes pradėsime su ja bendrauti, tai mūsų partneriai, pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalys, suvoks tai kaip labai neaiškius ir blogus signalus“.
„Man atrodo, kad mes bandome įtraukti lokį į medaus saugojimo procesą“, – pridūrė jis.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte teigė, kad, nors jis iš principo neprieštarauja tiesiogiai bendrauti su Rusija, jis nedalyvautų tokiame susitikime.
Tarp garsiausių tiesioginio dialogo su V. Putinu rėmėjų buvo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris teigė, kad dabar yra pats geriausias laikas tokiam susitikimui.
Aukščiausio lygio susitikime ES partneriai turės bandyti pasiekti pusiausvyrą.
Pagal dpa matytą pareiškimo projektą, kurį ES lyderiai gali patvirtinti ketvirtadienį, 27 valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų paraginti Europos Komisiją ir J. Borrellį „pateikti papildomų ribojančių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, variantus“.
Grasindami ekonominėmis sankcijomis, ES lyderiai taip pat primintų apie „Europos Sąjungos atvirumą selektyviam bendradarbiavimui su Rusija ES interesų srityse“, jei jiems pavyktų sutarti dėl pareiškimo projekto.
